Vaikų auklėjimas – tai ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Kada tėvų įtaką yra didžiausia, kokie laukia sunkumai ir kokie yra svarbiausi uždaviniai? Trumpai aptarsime kiekvieną vaiko raidos nuo gimimo iki paauglystės etapą.
Nuo gimimo – iki metų.
Ir naujagimis, ir kūdikis yra visiškai priklausomas nuo tėvų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Juk per visą vaiko raidą labiausiai fiziškai tėvų mažyliui reikia būtent nuo gimimo iki metukų. Todėl nešiokite savo mažylį, sūpuokite, laikykite ant rankų kiek tik širdis geidžia – šis laikotarpis yra skirtas būtent tam.
Artimas fizinis kontaktas su kūdikiu yra labai svarbus pilnavertiškam kūdikio vystymuisi ir suteikia be galo daug gerų emocijų tėvams. Neribokite savęs nepagrįstomis baimėmis apie vaiko pripratimą prie rankų – per didelio pripratimo prie meilės tiesiog nebūna.
Svarbiausias tėvų uždavinys šiame amžiaus tarpsnyje yra suprasti kūdikio norus ir emocijas iš vienintelio komunikacijos būdo – verksmo. Nors vieni mažyliai verkia daugiau, o kiti mažiau, ir vienus ir kitus reikia stengtis kuo ramiau ir švelniau nuraminti ir kaip galima labiau suteikti saugumo bei komforto pojūtį. Dažniausios kūdikio verksmo priežastys yra alkis, pilvelio diegliai, nuovargis arba šlapios sauskelnės, todėl nustačius nelaimingumo priežastį galima nesunkiai ją pašalinti. Žinoma, su pilvelio diegliais kovoti gali būti sunkiau, tačiau net ir išbandę visus būdus nepamirškite vieno – glausti kūdikį prie savęs ir myluoti, myluoti, myluoti. Nors kartais nuspėti kūdikio verkimo priežastį gali būti sunku – būkite kantrūs ir nesiliaukite jo raminti.
Nuo metų – iki trejų metų.
Tai fizinio atsiskyrimo metas, kai mažylis tampa savarankiškesnis ir pradeda vaikščioti. Fizinio kontakto poreikis su tėvais mažėja, nes mažylis ima suprasti, kad daug ką gali nuveikti pats. Šiame amžiuje vaikas išmoksta rodyti ir sakyti „ne”, o į šio amžiaus tarpsnio pabaigą, gana suprantamai kalbėti ir reikšti savo norus.
Maždaug nuo dviejų metų amžiaus prasideda vaikų „krizė”, kuomet vaikas pradeda bandyti ribas ir bando išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis ir ką galima pasiekti. Apsišarvuokite kantrybe ir stenkitės būti supratingi.
Vaikui pačiam šis laikotarpis yra sudėtingas, nes norai tampa vis didesni, o galimybėms dar reikia tobulėti. Vaikas gali iki širdies gelmių susierzinti niekaip negalėdamas užlipti kopėčiomis iki viršaus, kaip tai daro vyresni vaikai, todėl tėvelių padrąsinimas ir pagalba čia labai reikalingi.
Nors tėveliams šis vaiko amžiaus laikotarpis reikalauja tikrai daug kantrybės, reikėtų visada prisiminti, kad tai laikina ir tik nuo jūsų priklauso, kaip lengvai vaikais pereis šį „krizinį” laikotarpį.
Šiame amžiuje tėvai vis dar išlieka patys svarbiausi ir jų įtaka didžiausia, nors šio amžiaus pabaigoje vaiko akiratyje atsiranda ir draugai, kurių įtaka dar labai silpna, tačiau su laiku vis didėjanti. Vaiko auklėjimas šiame amžiuje turėtų būti paremtas aiškia tvarka, disciplina ir žodžio laikymųsi.
Kai mažyliui šeimoje bus aiškios taisyklės, jam bus lengviau suprasti tėvų norus. Šiame amžiuje vaikas ima suprasti žodžius ir taisykles, todėl neabejotinai bandys tėvų nustatytas ribas. Todėl vertėtų nekeisti žodžio ir kategoriškai laikytis to, kas buvo pasakyta. Pavyzdžiui, jeigu vaikui buvo leista peržiūrėti 2 trumpametražius animacinius filmukus, dėl trečio ir ketvirto tolimesnės diskusijos neturėtų vykti. Kai vaikas supras, kad mama savo žodžio nekeičia, o susitarimas yra susitarimas, laikui bėgant jam nebekils pagunda ginčytis ar reikalauti daugiau, nei buvo sutarta. Didžiausi sunkumai šiame amžiuje yra susiję su disciplina ir tėvelių ryžtu. Tik nusistatę aiškias taisykles ir būdami atkakliai ryžtingi, padėsite vaikui lengviau susiorientuoti ir elgtis tinkamai.
Ikimokyklinis amžius
Šiame amžiuje vaikas jau yra pakankamai protingas ir su juo galima labai daug ką susitarti. Pagrindinis tėvų uždavinys šiame amžiuje yra būti visada šalia, kai vaikui reikia. Tokio amžiaus vaikas jau pratinasi daugiau laiko praleisti be tėvų pagalbos, su daugeliu užduočių susitvarko pats.
Tėveliai turėtų nepamiršti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui labai svarbu atsakyti į įvairiausius kylančius klausimus, plėsti jo akiratį ne tik mokymu skaityti ar skaičiuoti, bet ir pasakojant elementarius gyvenimiškus reiškinius. Šiame amžiuje tėvelių įtaka tarsi po truputį traukiasi į šešėlį, tačiau tik vizualiai.
Vaikas ima vis labiau sąveikauti su aplinka, su draugais, todėl dažniausiai reikėtų stengtis vaikui leisti pačiam spręsti savo kasdieninius rūpesčius, tačiau po to visada stengtis aptarti, kas įvyko, kaip vaikas pasielgė, kaip galėjo pasielgti arba kaip norėjo, bet nepasielgė. Didžiausi sunkumai tėveliams šiame amžiuje yra „išklausiant” vaiko apie jam nemalonius įvykius. Vaikas gali drovėtis, nenorėti pasakoti, tačiau svarbu su vaiku kalbėtis, bandyti kūrybiškai ir neįkyriai pradėti pokalbį. Tėveliai turėtų stengtis, kad vaikas neužsisklęstų savyje – kuo anksčiau bus atrastas raktas į vaiko širdelę, tuo lengviau bus ateityje atrakinti vaiko emocijų duris. Vaikystė apskritai yra viso vėlesnio gyvenimo pagrindas, todėl tėvų numojimas ranka: „Ai, mano vaikas nieko nepasakoja, ir nereikia” yra tikrai klaidingas požiūris.
Pradinis mokyklinis amžius
Tai amžius, kai vaikas supranta, kad autoritetas yra ne tik mama ir tėtis, tačiau ir mokytojai. Tėvų įtaka išlieka pagrindinė, tačiau ją „paįvairina” mokytojai ir šiek tiek bendraamžiai, draugai. Vaikas vis labiau socializuojasi, jo mąstymas ir akiratis vis plečiasi, todėl su juo susitarti darosi vis paprasčiau.
Didžiausias tėvų uždavinys šiame amžiuje yra vis paskatinti vaiką, padrąsinti nebijoti klysti ar imtis kažko naujo. Išėjimas į mokyklą vaikui yra tikrai reikšmingas įvykis, o taip pat ir atnešantis nemažai streso, todėl kalbėjimas su vaiku ir jo išklausymas vaikui yra didžiausia paskata. Nauja aplinka, nauji draugai, mokytojai ir nauja mokinio „etiketė” vaikui sudaro nemažai išgyvenimų, tačiau būtent dėl to vaikas turėtų gan noriai pasakoti apie savo dieną grįžęs namo. Tėveliams svarbu nepražiopsoti šio pozityvaus laikotarpio ir „toliau kloti” pamatus ateičiai – kalbėtis su vaiku, atsakyti į jam kylančius klausimus ir patarti. Nors vaiko kasdieniniai įvykiai dažnai atrodo labai panašūs ir nereikšmingi, stenkitės nepasiduoti nuoboduliui ir išklausykite vaiką – taip skatinsite jo pasitikėjimą savimi ir norą su jumis dalintis savo įspūdžiais ateityje. Jeigu su vaiku bus kalbamasi nuo mažų dienų, vaikui nebus sunku atsiverti ir vėliau.
Paauglystė
Yra tokia nuomonė, kad paauglystė nepraeina nepastebėta, tačiau ji gali būti sunkesnė arba lengvesnė. Nors vaiko elgesys, požiūris ir emocijos dažniausiai gana stipriai pasikeičia, pagrindinis tėvų uždavinys – išlikti ramiems.
Šiame amžiuje keičiasi vaiko požiūris į vaikystę ir saugumą, vaikas ima mėgautis tarsi atrasta laisve. Nežiūrint į tai, kad paaugliai dažniausiai turi gana kategorišką savo nuomonę visais gyvenimo klausimais ir yra linkę ją karštligiškai įrodyti, tėvai turėti išlikti ramūs ir kaip galima taikesniu tonu kalbėtis. Jeigu rodysite pagarbą paaugliui, jam bus lengviau praeiti šį laikotarpį ir su pagarba žvelgti į jus.
Kaip ir viduriniosios vaikystės laikotarpiu, taip ir paauglystės laikotarpiu, be galo svarbu tvarka ir disciplina. Paaugliui turi būti ypač aiškiai suformuluotos taisyklės ir pasekmės už jų nesilaikymą. Jeigu tėvai uždraudė už tam tikrą nusižengimą savaitgalį susitikti su draugais, tai turėtų būti nebekeičiama sąlyga. Šios konstrukcijos turėtų būti laikomasi ne tik dėl aiškios priežasties – pasekmės sąlygos, bet ir dėl pagarbos tėvams ir jų nustatytoms taisyklėms. Tėvai turėtų būti nuoseklūs ir turėti nekeičiamą žodį, tik tokiu būdu vaikas supras, kad taisyklių reikia laikytis, ir maištavimas čia nepadės. Ir, žinoma, nepamirškite vaiko pagirti ir paskatinti už tinkamą elgesį. Pagyrimas yra labai svarbus šiame amžiuje, nes paauglys nuolat ieško pripažinimo.
Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo specifiką, kuriame tėvų įtaką būna tai didesnė, tai mažesnė. Svarbiausias tėvų uždavinys per visą vaiko raidą yra rasti nuoširdaus laiko vaikui, kalbėtis su juo ir išklausyti. Jei vaikas jums noriai atsivers, jūs visada turėsite puikią galimybę jam patarti ir nukreipti tinkama linkme, o baimę visiems kelianti paauglystė nebus tokia baisi. Posakis „kaip pasiklosi – taip išmiegosi” tinka ne tik vaikams, ypač kai kalbam apie mokslo svarbą, bet ir mums, tėvams, kai kalbame apie bendravimą su vaiku.
Psichologė Karolina Gurskienė
