53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Ką patiria tėvai

Ką patiria tėvai, sužinoję, kad jų vaikas yra neįgalus

Vilniaus lopšelio darželio „Prie pasakų parko“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės Česlavos Kuzminskos parengta informacija apie tai, kaip jaučiasi tėvai, susilaukę neįgalaus mažylio.

Statistika byloja, kad kas tris su puse minutės tėvai sužino, kad jų vaikas kenčia nuo kažkokio tipo raidos arba vystymosi sutrikimo, rimtos ligos. Tai vyksta nuolat, ir panašus likimas gali ištikti kiekvieną iš mūsų.

Kiekvieno vaiko gimimas yra siejamas su tėvų spėlionėmis, koks tas vaikas bus. Tėvai įdeda daug vilties į tą vaiką, mąsto, kiek pastangų jiems atneš vaiko auklėjimas, kaip juo didžiuosis, kaip jį pristatys šeimai, pažįstamiems, planuoja apie kuo geriausią jo ateitį.

Neįgaliojo vaiko gimimas griauna visus šiuos planus. Šeima susiduria su neįtikėtinai sunkiais iššūkiais.

Vaiko neįgalumo diagnozavimas – tai šokas šeimai, labai sudėtingas išgyvenimas. Atsiranda baimė, pyktis, kaltų ieškojimas. Dominuoja beviltiškumo, nuoskriaudos jausmas. Gali atsirasti minčių, kurios priverčia tėvus suabejoti savo jausmais vaiko atžvilgiu.

Kitas etapas – tai prisitaikymas prie situacijos. Daugelis tėvų karštligiškai ieško specialistų, kurie galėtų jų vaikus „pataisyti”, „išgydyti”, padarytų, kad jų atžalos greitai taptų tokiais, kaip ir kiti vaikai. Tėvai laukia greitų terapijos efektų, tačiau šis etapas gali tęstis labai ilgai.

Kol tėvai nepripažins fakto, kad turi neįgalų vaiką ir suvoks realybę, negalima kalbėti apie visišką šios situacijos suvokimą.

Apie ką reikia labiausiai susirūpinti, kad, nepaisant visko, gyventume laimingai ? Reikia būti atvirais, kalbėti apie problemas, kurios kyla iš vaiko neįgalumo, apie tai pasakyti pažįstamiems, draugams. Tai pašalins apgaulingą skydą, kad viskas yra gerai, ir bendravimas su kitais bus labiau natūralus ir tikras.

Ne visi aplinkiniai gali reaguoti jautriai, tačiau šeima tikrai sutiks daug empatiškų žmonių, su kuriais užmegs vertingą abipusę draugystę. Vaikai nori matyti laimingus tėvelius.

Patyrę neįgalių vaikų tėvai kalba apie tai, kaip svarbu jiems yra surasti pozityvų atramos tašką. Tai gali būti kitų žmonių, atsiradusių panašioje gyvenimo situacijoje, stebėjimas. Su nuostaba jie pamato, kad neįgaliojo vaiko auginimas – tai ne tik liūdesys ir kančia, kad gyvenimas gali būti pilnavertis, kupinas įdomių išgyvenimų, nepaisant iškilusių problemų.

Tokius pozityvius gero gyvenimo pavyzdžius galime rasti specialiame lopšelyje -darželyje „Prie pasakų parko”, kuriame mažas vaikas gauna specializuotą pagalbą nuo mažų dienų iki mokyklos pradžios. Anksčiau tai buvo paprastas logopedinis darželis, tačiau dėl padidėjusio neįgalių vaikų ugdymo poreikio, šiandien čia yra priimami vaikai ne tik su kalbos defektais bet ir su kitais raidos sutrikimais: žymiu kalbos neišsivystymu, negalia dėl klausos sutrikimo, mokymosi sunkumais dėl sulėtėjusios raidos, vaikystės autizmu ir kitais įvairiapusiais raidos sutrikimais.

Mano išsaugoti straipsniai