„Suklydai? Valio!” – šie žodžiai nuskambėjo viename iš pranešimų (pranešėja Marija Mikalauskienė) parodoje „Mokykla 2014″ vykusioje konferencijoje „Ar mokytojas tebėra vedlys?”. Jie giliai įsirėžė į atmintį. Ar tikrai leidžiame vaikams klysti? Kas tai yra klaida?
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Psichologė E.Čekuolienė: senelių paskirtis – lepinti anūkus
Kodėl paaugliai panašūs į kūdikius: interviu su psichologe
Taip pat svarbu padėti vaikui išmokti džiaugtis ne tobulu, o gana geru rezultatu. Perfekcionizmas skatina konkurenciją, pavydą, nusivylimą, nesugobėjimą pasidžiaugti ne tik kito, bet ir savo pasiekimais. O kas tai yra gana geras rezultatas? Bet koks rezultatas, kurio vaikas pasiekė įdėjęs noro ir pastangų. Suaugusiajam jis gali neatrodyti tobulas, tačiau jis rodo, ką vaikas tuo metu gali. Nuolat darant pastabas, reikalaujant daugiau, nei vaikas tuo metu gali, jis gali pajusti nevykėliu, prarasti pasitikėjimą savimi.
„Vienintelė klaida gali būti tik ta, iš kurios mes nieko neišmokome.“ J. Powell
Ikimokykliniame amžiuje normalu, kad kai kurie vaikai nori viską padaryti tobulai, lygina save su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais. Daug vaikų dar ir pirmoje klasėje mano, kad yra tik vienas teisingas būdas ką nors atlikti, o visi kiti būdai yra klaidingi. Jiems gali būti sunku suprasti, kodėl jie negeba padaryti ko nors taip pat, kaip kiti draugai ar net suaugusieji, arba, kodėl jiems kas nors nepavyksta iškart. Šis etapas labai sudėtingas, todėl svarbu vaikui padėti tinkamai vertinti savo „klaidas” ar nesėkmes. Taigi:
-
Parodykite vaikui, kad vertinate ir mylite jį ne už tai, ką jis geba padaryti, bet už tai, kokiu žmogumi auga. Pagirkite gražias charakterio savybes, kilnius poelgius, įdomias mintis, smagų pakvailiojimą. Kartais padėkokite vien už tai, kad jis yra.
-
Padėkite vaikui suprasti, kad klaidos yra normali mokymosi dalis. Jeigu vaikas susinervino, nes jam nepavyko užsisegti užtrauktuko ar užsirišti bato, pirmiausia padėkite jam nurimti, išbūti su savo emocijomis (nepamirškite, kad vaikų stiprios emocijos yra normalu). Paaiškinkite, kad retai ko nors išmokstame iš pirmo karto, pagirkite jo pastangas. Galite papasakoti, kaip ko nors išmokote Jūs ar kitas svarbus vaikui asmuo. Paskatinkite ieškoti dalykų, kurie padėtų išmokti paprasčiau. Gal vaikui lengviau mokytis rištis batus ne prieš einant į lauką ir matant, kad kiti jau užsirišo, o ramioje aplinkoje? Gal užtrauktuką lengviau užsitraukti nusimovus pirštines? Nereikia nuolat lengvinti situacijos, tačiau svarbu perduoti mintį, kad vaikas gali pats sau padėti, savarankiškai įveikti kliūtis..
-
Pasakokite, skaitykite apie įžymius žmones ar personažus: išgirdę, kad svarbūs, vaikui įspūdį darantys žmonės taip pat turėjo įveikti daugybę iššūkių. Kakė Makė juk iškart neatgavo išmėtytų žaisliukų, ji ėjo per labirintą, nugalėjo pabaisą. O kokių sunkumų patyrė Alisa Stebuklų šalyje!
-
Padėkite suprasti, kad tikslai pasiekiami žingsnis po žingsnio, per tam tikrą laiko tarpą.
-
Pastebėkite ir įvertinkite vaiko pastangas, ypač kai jis rizikuoja, imasi kažko naujo ar įveikia kliūtis.
-
Prisiminkite, kad kūryba negali būti klaidinga, taigi netaisykite ir nebandykite tobulinti vaiko piešinio, aplikacijos, sukurto eilėraščio, dainos… Džiaukitės kūrybingumu ir originalumu.
-
Įtraukite vaiką į veiklą, kurioje nėra laimėjusių ir pralaimėjusių (įvairūs žaidimai, meninė veikla, pasakų skaitymas, vaidyba, šokiai, filmai…). Vaiką, ypač susirūpinusį savo pasiekimais, tai atpalaiduos, nuramins ir leis jam tiesiog pasimėgauti buvimu kartu su kitais, o ne jaudintis dėl savo pasirodymo.
-
Padėkite pasirengti naujiems iššūkiams: pasikalbėkite apie tai, kas vaikui kelia nerimą, su kokiais sunkumais jis gali susidurti ir ką tada jis galėtų daryti, net „pačiu blogiausiu” atveju.
-
Skatinkite humoro jausmą. Gal išvirkščiai užsivilktas megztukas atrodo madingai? Paskelbkite išvirkščių drabužių dieną ir visi pasimaivykite prieš veidrodį. Gal suknelė išsitepė uogiene, nes irgi norėjo valgyti? Juokas padeda nesuasmeninti ir nesureikšminti savo nesėkmių.
-
Leiskite patirti natūralias pasekmes arba paaiškinkite, kodėl reikėtų daryti ką nors vienaip, o ne kitaip. Pavyzdžiui, užkimšus flomasterį kitos spalvos dangteliu, vėliau sunku atrinkti norimą spalvą piešiniui; paliktas be kamštelio flomasteris išdžiūva ir visai nebegalima piešti; batą stengiamės autis teisingai, nes taip vaikščioti patogiau. O gal ne? Leiskite vaikui pabandyti ir įsitikinti pačiam.
-
Nesaugokite vaiko nuo klaidų darymo, nes taip jis paprasčiausiai neįgis patirties, ką daryti patyrus sunkumų, nuo kurių gyvenimas neatsiejamas. Geriau padėkite išbūti su kilusiomis emocijomis ir patarkite, ką daryti toliau. Tokios pamokos bus naudingos visam gyvenimui.
-
Mokykite savo pavyzdžiu! Pergalvokite, kaip Jūsų pačių savybės daro įtaką auklėjimui, santykiams su vaiku. Tikėtina, kad, neleisdami sau klysti, siekdami vis aukštesnių rezultatų, perteiksite šią nuostatą ir vaikui. Nevenkite parodyti, kad ir Jūs klystate. Nebijokite atsiprašyti, jeigu padarėte ką nors ne taip. Nebijokite pripažinti, kad kažko nežinote. Ištikus nesėkmei parodykite ne tai, kaip kremtatės ar save smerkiate, bet kaip stengiatės konstruktyviai išspręsti problemą. Taip pagelbėsite ne tik vaikui, bet ir sau.
