Kai tėvai žaidžia su vaiku, vaikas gauna žinią, kad jis yra labai svarbus. Jis idealizuoja tėvus, ir kai tie „dideli, idealūs, patys svarbiausi pasaulyje“ tėvai randa laiko jam, vaikas jaučiasi svarbus ir ypatingas. Žaidimas kartu padeda stiprėti savęs vertės jausmui, sako Antakalnio poliklinikos psichologė dr. Lina Kalinauskienė.
Geros emocijos tarp vaiko ir tėvų gerina santykius.
“Jei pablogėjo santykiai su vaiku, tiesiog 20 min. per dieną pažaiskit su vaiku tai, ką vaikas norės. Po
savaitės turėtumėte jausti, kad santykiai pasikeitė į gerąją pusę”, – pataria dr. L. Kalinauskienė.
Žaislai turi lavinamąją prasmę
Žaislai turi atitikti vaiko amžių, kitaip jie tiesiog gali nesudominti, neatskleisti vaiko gebėjimų.
“Naujagimiui žaislų dar nereikia nereikia, tačiau nuo 2 iki 6 mėn. amžiuje jau galima pasiūlyti pirmuosius žaisliukus. Tinka žaislai, kurie lavina pojūčius: spalvingi, skleidžiantys garsą, įvairios tekstūros (šiurkštūs, švelnūs). Žaisliukai turi būti lengvi, kad kūdikis neužsigautų. Tinka pakabinamos prie lovytės karuselės”, – pasakoja psichologė.
Ji teigia, kad nuo 6 mėn. vaikams jau gali būti įdomūs sudėtingesni žaislai- jis jau gali ilgiau tyrinėti žaisliuką, ant kurio sumauta daug žiedų, vartyti knygelę, kur yra daug paslėptų siurprizų (paspaudus puslapį sucypsi, kitame švelnus kailiukas, dar kitas- barška). Jau galima pradėti žaisti „slėpynių“. Tinka pasiūlyti veidrodėlių.
Nuo 9 mėnesių vaikams gali patikti žaisti su namų apyvokos daiktais, jiems įdomu ieškoti paslėpto dėžutėje ar maišelyje daikto- vaikas jau žino, kad nors to daikto nemato, jis egzistuoja.
Nuo metukų tinka dėlionės, vaikams gali patikti į kibirėlį dėti formeles.
Pusantrų metų amžiuje jau tinka žaislinis vežimėlis, kuriame vaikas gali vežioti lėlytę, vaikui patiks už virvutės tempti mašinėlę.
Galima siūlyti pieštukų, kreidelių.
Nuo dviejų metų vaikai jau gali žaisti konstrukcinius žaidimus (lego), jau moka „maitinti“ šaukšteliu lėlę, todėl galima nupirkti žaislinių indelių.
Vaikams įdomūs tokie žaislai, kur galima aktyviai su jais ką nors veikti, tarkime „pjaustyti“ žaisliniu peiliu plastikines daržoves, kurios sulipintos „lipukais“. Patinka žaisliniu plaktuku „įkalti“ į lentelę storus pagaliukus.
Maži vaikai nori su žaislais žaisti tai, ką daro suaugę. Gimus broliukui ar sesutei mergaitė gali džiaugtis savo žaisliniu kūdikiu, juo rūpintis. Gali panorėti turėti savo žaislinį dulkių siurblį arba skalbimo mašiną.
Minkštų žaislų galima pasiūlyti tada, kai vaikas jau moka žaisti kokį nors siužetą, pvz., girdyti, maitinti, migdyti žaisliukus. Iki tol jam užtenka vieno ar kelių pliušinių žaislų, kad turėtų galimybę tyrinėti tokį žaislą.
“Visi žaislai turi kokią nors lavinamąją prasmę”, – tvirtina psichologė.
Svarbu ne žaislų kiekis
“Visais atvejais tėvai turėtų dalyvauti žaidimo procese su vaikais, juk kas kitas vaiku paaiškins, parodys ir padės suvokti žaislo ar žaidimo paskirtį bei tai, kaip ir ką su tuo žaislu reikėtų daryti. Labai dažnai pamirštame, kad vaikų raidai įtaką daro ne tai, kiek daug ir kokių žaislų jie turi, bet kaip dažnai ir kaip kokybiškai suaugusieji prisideda patys prie tos raidos”, – tvirtina žaislais prekiaujančios svetainės toybox.lt vadovas Gytis Breikštas.
Pasak jo, vaikas savarankiškai neišmoks pažinti raidžių, skaičių ar elementarių emocijų, jeigu mes nepasivarginsime jiems padėti.
“Todėl kalbant apie vaiko raidą, kur kas svarbiau nei pats žaislas yra tėvų noras, laikas ir dėmesys skiriamas vaikui ir jo įgūdžių lavinimui. Juk ir patiems tėvams aktyviai leidžiant laiką su vaikais yra kur kas lengviau pastebėti ir laiku atpažinti tam tikrus vaiko gebėjimus ir vėliau nukreipti jį teisinga tobulėjimo kryptimi”, – teigia G. Breikštas.
Žinia apie psichologinį artumą
Psichologė dr. L. Kalinauskienė taip pat pažymi, kad nereiktų apdėti vaiko žaislais.
“Kaip tik geriau siūlyti po vieną, kad vaiko dėmesys nebūtų blaškomas daugybės spalvų ir formų. Tėvams būtina žaisti kartu, tačiau dažniausiai užtenka pasyvaus stebėjimo ir atsako į vaiko kvietimą pasidalinti emocija. Gerai, kai kūdikis tyrinėja žaislą, o mama netrukdo jam, rodydama visokius žaidimo su tuo žaisliuku būdus, arba siūlydama vieną žaislą po kito”, – sako ji.
Anot psichologės, kūdikis gali tyrinėti lėtai, jis nuo žaisliuko karts nuo karto pakels akis į mamą patikrinti, ar ji šalia, kartais norės pasidžiaugti savo atradimu ar sėkme- tada mamai nusišypsos. Štai tokie žaidimo kartu su mama momentai yra labai reikšmingi kūdikio socialinei raidai.
“Tokių atsakų dėka jis pradeda suprasti, kad „tai, ką aš jaučiu, gali jausti ir mama. Ir ji gali suprasti tai, ką aš jaučiu, aš galiu jai apie tai pasakyti.“ Vaikas gauną žinią apie psichologinį artumą”, – moko specialistė.
