Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.
„Žaidimo svarba yra nenuginčijama. Laisvojo žaidimo metu vaikai pažįsta pasaulį, kuria, mokosi bendrauti, eksperimentuoja ir net puoselėja pirmąsias verslumo užuomazgas”, – pastebi kūdikių akademijos ir vaikų darželio „Mažųjų valdos” įkūrėja R.Lazdin.
Ko reikia laisvam kūrybiniam žaidimui? Pakankamai erdvės, laiko ir jokių suaugusių pasaulio taisyklių. „Pamirškite žaislų parduotuves. Tinkamiausi žaislai laisvam kūrybiniam žaidimui yra konkrečios funkcijos neturintys daiktai, pavyzdžiui, dėžutė, pagaliukai, medžiagų atraižos, virvelės, vanduo ar smėlis”, – pasakoja R.Lazdin.
Ankstyvojo ugdymo mokytoja pastebi, kad tėvai neretai stebisi, jog vaikai nenori patys žaisti: „Pirmiausia, iki trejų metų noras žaisti pačiam ar su kitais vaikais tik formuojasi. Vaikai iki 3 metų daugiau žaidžia greta vienas kito nei kartu. Gali būti, kad noro žaisti nėra, nes vaiko kambaryje tiesiog per daug žaislų, per daug spalvų ir kitų dirgiklių”.
„O juk iš tikro žaidimui reikia labai nedaug. Nuvykę pas močiutę, tetą ar draugus, kurie visai neturi žaislų – iškrėskite pokštą – pasakykite, kad žaidimui yra tik kelios dėžutės, medžiagėlės ir pagaliukai. Tą akimirką vaikas galbūt atrodys nustebęs, gal net nusiminęs, tačiau kūrybinis lūžis, kuris įvyks labai greitai, įneš į jo gyvenimą naujų spalvų ir padės lavinti jo gebėjimus”, – tikina R.Lazdin, sausio pabaigoje pasirodysiančios knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai” autorė.
Ruošiantis žaidimų pasimatymui su kitos šeimos vaikais, R.Lazdin siūlo tėvams prisiminti, ką jie patys mėgdavo žaisti vaikystėje. „Vardindami įsimintiniausius vaikystės žaidimus, daugybė mano kartos tėvų vardija „Paslaptėlę”, kai po stiklo stiklo šuke dėdavome gėlytes ir kitas gėrybes ir viską užkasdavome. Iš tiesų – juk tai tobulas laisvas žaidimas, skatinantis kūrybiškumą”, – tikina ankstyvojo ugdymo mokytoja.
Tarp kitų idėjų laisvajam žaidimui – kopimas aukštyn, dėžės, palapinės ir namučiai, t.y. galimybė pasislėpti ar paslėpti savo žaisliuką, bei įvairios materijos – smėlis, vanduo, molis, plastelinas, tešla ir kiti lytėjimo pojūtį puoselėjantys užsiėmimai.
„Kiekvienas iš šių žaidimų turi savo filosofinę prasmę. Tačiau svarbiausia, kad laisvasis žaidimas išlaisvina kūrybiškumą ir padeda ugdyti vaiko intelektus. Todėl laisvąjį žaidimą kviečiu praktikuoti kuo dažniau”, – ragina R.Lazdin.
