Genijų gimsta itin retai. Manoma, kad genialių gebėjimų turi vos 2-3 proc. pasaulio vaikų. Kaip pažinti ir auklėti genijų, kad netaptų vienišu nelaimėliu? Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė.
Visi vaikai turi vienokį ar kitokį talentą, kartais labai didelį. Kuo skiriasi talentingas vaikas nuo vunderkindo?
Vunderkindas – tai vaikas, turintis kokių nors nepaprastų gabumų. Dažnai tėvai sako, kad vos jam gimus matyti, kad yra kitoks, jo raida daug greitesnė, smegenys „dirba“ kur kas sparčiau nei įprastai, todėl gali pradėti anksčiau kalbėti sklandžiais sakiniais ar išmokti skaityti dar nelabai mokėdamas kalbėti. Tačiau būna ir kitaip, pvz., A.Einsteinas skaityti nemokėjo iki 7 m., o prakalbo labai vėlai. Ir gal kaip tik dėl to išlavino gebėjimą stebėti, analizuoti ir daugiau mąstyti nei kalbėti.
Ar tiesa, kad užaugęs vunderkindas dažniausiai niekuo nesiskiria nuo aplinkinių? Kodėl?
Tokio vaiko gebėjimai dažniausiai stipriai pranoksta bendraamžių, tačiau vėliau, jam suaugus, jau nieko nebestebina. Literatūroje aprašomas berniukas, kuris būdamas ketverių labai mėgo stebėti tėvą, žaidžiantį šachmatais. Kai tėvas jam pasiūlė pažaisti, vaikas laimėjo. Paskui sėkmė lydėjo ir žaidžiant prieš daugelį to meto meistrų. Visi vadino jį vunderkindu, bet užaugęs tapo tiesiog puikiu šachmatininku.
Tačiau dažnai nepaprastų gebėjimų turintis vaikas yra nuolat ištroškęs žinių ar veiklos. Jis tiesiog negali be to gyventi ir įsitraukia į mėgstamą veiklą taip, kad beveik nieko daugiau aplink nemato. Dažnai paaukoja tam visą savo gyvenimą ir pasiekia stulbinamus rezultatus.
Kai kurie tėveliai savo vaiką ugdo jau nuo kūdikystės, vežioja į įvairius būrelius ir net moko raidžių. Jie didžiuojasi mažylio laimėjimais ir tikisi, kad augina genijų, kuris nustebins pasaulį. Ar tikrai reikia tiek daug pastangų?
Iš tiesų genialaus vaiko nereikia stumti į mėgstamą veiklą ar kažkaip ypatingai sudominti. Talentingą – reikia, o genialų – ne. Taip yra todėl, kad jie ir taip jaučia nuolatinį žinių ar veiklos alkį, parodo, kas įdomu, patys klausinėja, domisi ir dažnai yra netgi aktyvesnis nei tėvai.
Tad neugdomas talentas negali užgesti kaip nekurstomas laužas?
Visaip atsitinka. Jeigu pirmokas ateina į mokyklą mokėdamas skaityti ir rašyti, o mokytoja su bendraamžiais skiemenuoja žodžius, vaikui nuobodu ir jis gali nustoti domėtis mokykla. Todėl labai svarbu įsiklausyti į vaiko poreikius ir pasirūpinti individualiu mokymu, atitinkančiu poreikius.
Ar smarkiai ugdomo mažylio smegenys neperkraunamos informacija?
Jeigu vaikas gauna informaciją pagal savo išsivystymo, suvokimo lygį, smegenys pasotinamos. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nupirksite vaikišką enciklopediją su paveiksliukais ir paprastais žodžiais išdėstyta informacija, bus įdomu, o jeigu paduosite suaugusiesiems skirtą – gali nusivilti ir nebesidomėti. Todėl, pasikartosiu, būkite jautrūs, diskutuokite su vaiku, įsiklausykite į jį ir tada jo smegenų neperkrausite.
Darželio auklėtojos ir psichologai pastebi, kad vis daugėja žaisti nemokančių vaikų. Ar ne todėl, kad vis daugiau tėvų savo atžalas kreipia į intelektualią veiklą? Kodėl vaikui taip svarbu žaisti?
Žaisdamas vaikas mokosi gyventi pasaulyje, „pasimatuoja“ mamos, tėčio, kario ar gydytojos vaidmenis, lavina fantaziją, kūrybiškumą. Ir daro tai ne rimtai dirbdamas, bet dažniausiai su džiaugsmu, žaismingai. Jeigu tėvai naudotų žaidimus pamokų ruošai ar kitiems rimtiems darbams, vaikas visai kitaip mokytųsi ar tvarkytųsi, nes privalomieji dalykai taptų malonumu. Per gyvenimą galima eiti atsakingai, bet žaismingai.
Gabaus vaiko tėvai lygina savo vaiko gebėjimus su jo bendraamžiais, todėl jis kartais pasijunta visa galva aukščiau už draugus. Kuo tai gali baigtis?
Labai talentingi vaikai tarp bendraamžių dažnai jaučiasi kitokie, sunkiai pritampantys. Jeigu tėvai skatina puikuotis, vaikas tampa tik dar vienišesnis. Todėl talentingo vaiko tėvai turėtų parodyti geras kitų žmonių savybes, kad išmoktų gerbti ir vertinti draugus ne už jų laimėjimus, o už žmogiškąsias savybes – draugiškumą, nuoširdumą ir pan. Istorijoje žinoma daug talentingų žmonių, kurie jautėsi nelaimingi, nes pasinėrę vien tik į mėgstamą veiklą neišsiugdė socialinių įgūdžių.
Ko reikia, kad atsiskleistų prigimtiniai talentai? O gal tokių net nėra, gal talentai – tai palankiai susiklosčiusios smegenų raidos vaisius?
Mokslininkai šiuo metu kalba apie genialumo geną, nes daugelis genialių žmonių jau gimsta kitokie. Tačiau šalia įgimtų savybių labai svarbi ir aplinka, kuri arba skatina smegenis vystytis, arba slopina. Kartais kažkokie fiziniai trūkumai, ligos, auklėjimo ypatumai ar sudėtinga gyvenimo patirtis vaikystėje gali paskatinti ypatingą vaiko raidą kitose srityse, kompensaciją išauginti iki genialumo.
Tėvų užduotis – stebėti ir įsiklausyti į vaiko poreikius. Jeigu auginate genijų, jis pats pasakys ir parodys, ko jam reikia. Jeigu tai tiesiog talentingas vaikas, suteikite jam kuo daugiau galimybių išbandyti įvairią veiklą. Tačiau net ir neatskleistas vaikystėje talentas nebūtinai pražus. Jeigu tai tikras pašaukimas, žmogus gali jį atrasti bet kuriuo savo gyvenimo tarpsniu. Kartais reikia nueiti ilgą gyvenimo kelią, išgyventi įvairių jausmų, kad visa tai išsilietų į nepaprastus kūrinius.
Ar gabus vaikas yra jautresnis, nervingesnis, sunkiai susitaikantis su permainomis, neretai save vertinantis neigiamai, todėl jį auginti yra daug sunkiau? Gal tada geriau neugdyti jokių talentų, tik stengtis užauginti gerą žmogų?
Ypatingas vaikas dažniausiai jaučiasi kitoks. Jo pomėgiai skiriasi nuo bendraamžių, jam sunku pritapti, todėl vienišumo jausmas dažnam yra nuolatinis palydovas. Šalia viso to tėvai, aplinkiniai iš jo tikisi kažko ypatinga, todėl natūralu, kad jis nerimauja, kaip pateisinti lūkesčius, išlaikyti pasiektą ypatingumo lygį. Ir kaip padarinys gali išsivystyti depresija. Jeigu tėvai atkreips dėmesį į šiuos pavojus, šalia kitų talentų ugdys ir socialinius įgūdžius, emocinį intelektą, gebėjimą bendrauti, suprasti, atjausti save ir kitus, užaugins ne tik talentingą, bet ir laimingą žmogų.
Ar lengva būti talentingam? Ar negresia širdies ir nervų ligos?
Talentingam būti nelengva. Tyrimai rodo, kad ypač talentingi žmonės gyvena maždaug 14 m. trumpiau už kitus. Ir priežasčių tam yra įvairių. Nuo to, kad jie visa savo esybe panyra į mėgstamą veiklą ir išgyvena stiprias tiek teigiamas, tiek ir neigiamas emocijas. Iki to, kad dažnai kamuoja vienišumo, atskirtumo jausmai. O įvertinus, kad neretai jie gyvena labai intensyviai, pagal savo „įkvėpimo“ režimą, o ne pagal tą, kuris yra sveikas fiziniam kūnui, galima daryti išvadą, kad tyrimai rodo tiesą.
Ar lengva būti talentingo vaiko tėvais?
Kalbantis su talentingų vaikų tėvais iškyla klausimas: talentas – tai likimo dovana ar išbandymas? Manau, kad ir viena, ir kita. Jeigu jūs nueisite pas mokyklos direktorę ir paprašysite priimti vaiką iš karto į antrą klasę, greičiausiai išgirsite nemalonią frazę: „Visi tėvai mano, kad jų vaikas ypatingas.“ Dažnai reikia įdėti labai daug pastangų, kad vaikas gautų tai, ko jam reikia, nes visuomenė spaudžia: „Būk toks kaip visi ir bus lengviau gyventi.“ Mokytojai daugiau laiko skiria tiems, kurie sunkiau mokosi, o ne tiems, kurie nuobodžiauja, nes jau viską moka.
Nemažai talentingų ar genialių žmonių vaikystėje niekuo nestebino nei tėvų, nei mokytojų, kartais būdavo nepastebimi tyleniai, o neįtikėtini talentai atsiskleidė jau suaugus. Ar tai reiškia, kad šeima gali net ir neįtarti, kad augina mažąjį genijų? Kaip pažinti genijų, kaip jį atskirti nuo gabaus ir talentingo vaiko?
Genialumas išryškėja pakankamai anksti. Ketverių metų vaikas jau reiškia 50 proc. būsimų protinių gabumų, šešerių – 70 proc., o aštuonerių – 90 proc. Tačiau ne visada ta raiška būna pastebima, ne visada vaikas drįsta ją parodyti. Ir pagaliau lieka dar 10 proc., kurie išryškėja vėliau. Todėl visai gali būti, kad net neįtariate auginantys genijų.
Protingas vaikas: Talentingas vaikas:
Labiau mėgsta bendraamžių draugiją Labiau mėgsta bendrauti su vyresniais ar suaugusiaisiais
Išmoksta dalykus lengvai Tiesiog išmano dalyką
Atsako į klausimus Diskutuoja ir aptaria klausimus išsamiai
Rezultatus pasiekia sunkiai dirbdamas Rezultatus pasiekia žaismingai ir improvizuodamas
Sutelkia dėmesį į dalykus Panyra į rūpimą dalyką visa savo psichine ir fizine būsena
Dalyko klausosi susidomėjęs Reiškia stiprius jausmus ir savo nuomonę apie dalyką,
Kruopščiai kopijuoja dalykus improvizuoja dalykų tema, kuria naujas idėjas
Baigia savo užduotis Kuria naujas užduotis
Susidomėjęs dalyku Ypač smalsus
Patarimai gabaus vaiko tėvams
* Lavinkite vaiką taip, kaip to prašo. Sudarykite sąlygas, aprūpinkite informacija, kuri jam įdomi, ir stebėkite, būkite jautrūs jo poreikiams.
* Pasirūpinkite, kad mokykloje ar darželyje netektų nuobodžiauti, kad gautų įdomių užduočių. Pasirūpinkite individualiu mokymosi planu.
* Pasidomėkite ir suraskite gabių vaikų lavinimo įstaigų ar nevalstybinių organizacijų, kuriose vaikas galėtų būti tarp tokių pačių kaip jis.
* Rūpinkitės vaiko socialiniais įgūdžiais, skatinkite bendrauti, lavinkite emocinį intelektą, mokykite draugauti ir bendradarbiauti.
