Velykos – tai pavasario džiaugsmo, gamtos atbudimo šventė. Krikščioniams ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 d.
Anksčiau Velykų rytą ūkininkai eidavo į tvartą glostyti gyvulėlių.
Visa šeima Velykų rytą eina į bažnyčią. Anksčiau kiekvienas šeimos narys kišenaitėje nešdavosi po margutį – kad kunigas pašventintų.
Kiaušinis simbolizuoja gyvybę. Margučiai yra Velykų ir bundančios žemės simbolis.
Daugelyje šeimų mama ar močiutė iš bažnyčios parneštą margutį nulupa ir supjausto į tiek dalių, kiek prie stalo yra žmonių, visiems išdalija. Margutis simbolizuoja šeimos vienybę.
Anksčiau šventinių margučių lukštus sumesdavo į ugnį tikėdami, kad viščiukai ir kiti paukšteliai lengviau risis iš kiaušinių, kad pašalas iš žemės sparčiau išeis, greičiau išsprogs medžiai ir kt. augalai.
Vienas smagiausių Velykų ryto žaidimų – mušti margučius. Pirmąją Velykų dieną margučiai mušami tik smailiuoju galu. Antrą dieną – bukuoju. Daužtas margutis atitenka tam, kurio liko sveikas. Nugalėtoju laikomas tas, kurio margutis stipriausias.
Žmonės tiki, kad tam, kieno margutis stipresnis, metai bus laimingesni. Kaip patikrinti, ar kiaušinis stiprus? Reikia pakalenti jį į dantis. Jei aiškiai skamba – stiprus, jei dusliai – lukštas minkštas.
Daužti margučiai suvalgomi, o sveikas padedamas saugioje vietoje. Tikima, kad jis saugos namus iki kitų Velykų.
Velykų dieną margučiai ridenami. Vyrai sumeistrauja apie 1 m ilgio lovelį, vieną jo galą pakelia ant akmens ar plytos. Visi ridena po vieną margutį. Jei paleistas margutis išmuša iš vietos kitą, šį ridentojas pasiima ir antrą kartą ridena be eilės. Ridena, kol nebepataiko. Galima lovelio gale padaryti duobutę. Laimi tas, kurio margutis aplenkia duobutę.
Margučius galima ridenti ir lygioje vietoje, pavyzdžiui, pievelėje. Laimi tas, kurio margutis nurieda toliausiai.
Velykiniai margučiai gaminami ir iš šokolado, juk šokoladas – džiaugsmo simbolis. Pavyzdžiui, Brazilijoje Velykos net vadinamos Šokolado švente. Tą dieną geriamas karštas šokoladas ir dovanojamos dėžutės su šokoladiniais saldainiais.
Triušis – taip pat Velykų simbolis. Šis gyvūnėlis yra ir gyvybės, vaisingumo, ir net mėnulio simbolis. O juk pagal mėnulį ir skaičiuojama Velykų data!
Ant Velykų stalo, šalia dubenėlio margučių, šeimininkė padeda ir avinėlio skulptūrėlę. Jis simbolizuoja Jėzų Kristų.
Prieš Velykas kepami pyragai. Anksčiau moterys varžydavosi, kuriai pavyks iškepti aukštesnį Velykų pyragą. Tam net lipdydavo specialius molinius indus aukštais kraštais. Pyragai siekdavo pusę metro!
Velykų rytą tie, kurie buvo susipykę, stengiasi susitaikyti, vieni kitų atsiprašyti.
Anksčiau žmonės per Velykas visada statydavo naujas sūpynes ir atidarydavo supimosi sezoną. Būdavo stengiamasi kuo aukščiau išsisupti.
Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį margučius sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės margučius.
Raudona margučių spalva simbolizuoja gyvybę, taiką ir ramybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią gamtą, geltona – pribrendusius javus.
Per Velykas puošiama ir eglutė. Išsprogdinamos kelios beržo šakelės ir ant jų pakabinamos iš popieriaus iškirptos dekoracijos, margučiai (paprastai 9 ar 12, nes tikima, kad šie skaičiai suteikia laimę).
Pirmąjį sekmadienį po Velykų švenčiamos Velykėlės. Tą dieną vėl ridenami margučiai, supamasi su sūpynėmis, krikšto mamos lanko krikšto vaikus.
