Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.
Išlepimas gali pridaryti nemažai rūpesčių jau suaugusiam vaikui. Suaugusiųjų gyvenime niekas nuolat mumis nesižavės, nevykdys visų norų, tarsi mostelėjus burtų lazdele. Todėl žlunga viltys, kyla didelis nusivylimas aplinkiniais žmonėmis. Panagrinėkime ryškiausius, išskirtiniausius vaikų išlepimo požymius.
Vaiko išlepimo požymiai
Mano ir tik mano! Su niekuo nesidalinsiu. Išlepintiems vaikams viskas perkama ir duodama, vos jiems įsigeidus – saldumynai, žaislai, jūsų dėmesys, tad nieko stebėtino, kad jie nenori dalintis su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Isterija. Spontaniškos isterijos priepuoliai – įprastas reiškinys 3 – 4 m. amžiaus vaikams. Kai panašūs isterijos priepuoliai pasireiškia vyresnio amžiaus vaikams, galima įtarti, jog tai – vienas iš būdų manipuliuoti tėvais.
Nenoras valgyti to, kas pagaminta visiems. Visiškai suprantama, jei vaikui dėl kažkokių su sveikata susijusių priežasčių reikia gaminti specialius patiekalus, bet jei sveikas vaikas kiekvieną vakarą reikalauja individualaus valgiaraščio, tai gali būti išlepimo požymis.
Amžinai nepatenkintas. Vaikas niurzga dėl kiekvieno menkniekio – tai jam pieštukai nepatinka, tai žaislai, tai drabužiai, tai sriuba neskani. Jam greitai pabosta naujos mašinytės ir pasivaikščiojimai parke. Jis iš karto reikalauja nupirkti daiktą, kurį pamatė turint kitą vaiką: „Noriu tokios mašinytės/lėlės“.
Nepadeda tėvams. Normalu padėti susitvarkyti žaislus vaikui iki trejų metų. Bet kai tai darote ir toliau, vaikui susidaro įspūdis, kad taip ir reikia ir kad tai truks amžinai.
Nemandagus su suaugusiaisiais. Įprotis gauti tai, ko nori, taip įsišaknija, kad vystosi vartotojiškas vaiko požiūris į tėvus. Kam būti mandagiam su tais, kas vykdo visus tavo reikalavimus? Nepagarba mamai ar tėčiui neretai perauga į visuotinį nemandagumą.
Verčia tėvus raudonuoti. Išlepęs vaikas laiko save galaktikos centru. Kad pritrauktų dėmesį, vaikas gali šaukti, pertraukti suaugusiuosius, kelti isteriką, matant daugeliui žmonių. Nemokėjimas elgtis viešose vietose, kartais tampa tikra problema, dėl kurios tėvai atsisako svečiavimosi pas draugus, ėjimo į kino teatrą ar parduotuvę.
Nesijaučia atsakingas už savo poelgius. Kad ir ką padarytų vaikas, mylinti mama, geras tėtis ir jį dievinantys seneliai iš karto „likviduos“ bet kokius padarinius. Pastūmė kaimynų mergaitę? Ji pati kalta. Tokiomis šiltnamio sąlygomis vaikai auga, bet nesubręsta.
Nesupranta žodžių „ne“ ir „negalima”. Išlepintiems vaikams sunku suprasti, kad jie gali kažko negauti. Daugybė norų atleistina mažiems vaikams, o tiems, kurie netrukus eis į mokyklą, tai neturėtų būti būdinga. Kaprizingas vaikas kiekvieną „ne“ lydi garsiu verksmu, jam tai tolygu pasaulio pabaigai.
Patarimai tėvams
Ramybė, svarbiausia – ramybė. Atsiminkite, kad vienintelis būdas kontroliuoti situaciją – išlaikyti ramybę. Šauksmai nepaskatins vaiko jūsų klausyti. Ignoruokite jo elgesį: „Pakalbėsime vėliau, kai tu nusiraminsi.“
Elgesio koregavimas. Kai tik ėmėte suprasti, kad vaikas verkia ir šaukia, norėdamas gauti kažkokį daiktą ar pan., iš karto sustabdykite mažąjį manipuliatorių. Nepataikaukite jam, vykdydami kiekvieną norą ir tikėdamiesi nutraukti isteriją ir zirzimus.
Išmokite sakyti „ne“ ir „negalima“. Daugeliui suaugusiųjų labai sunku atsakyti vaikui, ištarti „negalima”. Todėl išlepintas vaikas laiko tėvus vaikščiojančia pinigine ir kasdien gauna lauktuvių. Vietoje eilinio žaislo skirkite jam daugiau laiko – skaitykite, eikite pasivaikščioti, kartu pažaiskite.
Naujas žodis vaiko žodyne – pareiga. Paaiškinkite vaikui, kaip mama su tėčiu pavargsta darbe, gamindami jam valgyti, skalbdami ir tvarkydami namus. Paprašykite mažylio jums padėti. Tegu pirma jo pareiga būna susidėti į vietą išmėtytus žaislus.
Neperlenkite lazdos, ėmęsi perauklėti savo išlepintą vaiką. Jis gali pamanyti, kad nebemylite jo, jei anksčiau viską leidote, o dabar viską draudžiate. Būtinai paaiškinkite, kad mylite jį, kaip ir anksčiau, tik jo poelgiai jums ne visada patinka ir nuo šiol aptarsite svarbiausias šeimos taisykles, kurių visi laikysitės.
