Vaiko savivertės formavimuisi lemiamą įtaką turi jo santykiai su tėvais. Ką reikia žinoti tėvams, norintiems užauginti savimi pasitikintį žmogų?
Per didelis pasitikėjimas savo jėgomis
Per didelės savivertės formavimąsi skatina pritarimas absoliučiai visiems vaiko veiksmams, nepriklausomai nuo to, ar jis pasielgė blogai, ar gerai. Kartais tėvų pritarimas būna nebylus: tėvai supranta, kad vaikas pasielgė blogai, bet nenori eikvoti savo energijos pokalbiams su vaiku, o šį laiką būna linkę skirti savo pačių problemoms, nes mano, kad vaikas dar per mažas ir iš šių problemų išaugs. Tokiais atvejais tėvai elgiasi taip, lyg nepastebėtų blogų vaiko poelgių ir tuo pačiu jį dangsto, o juk vaikui aiškinimosi su tėvais nebuvimas po netinkamo poelgio prilygsta nebyliam pritarimui, skatinančiam vaiką kitą kartą pasielgti lygiai taip pat.
Nepasitikėjimas savo jėgomis
Per mažos savivertės formavimasis vyksta tada, kai tėvai retai giria savo vaiką arba visiškai jo negiria, o štai išbarti dėl bet kokios smulkmenos ar išdaigos niekada nepamiršta. Tokiais atvejais mažylis auga nuolat apimtas gėdos ir kaltės jausmo, vystosi nevisavertiškumo kompleksas. Vaikai, kurių savivertė per maža, jaučiasi nelaimingi ir nemylimi.
Adekvati savivertė
Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad ankstyvame amžiuje per didelė savivertė yra normalu. Maži vaikai yra egocentriški, tai natūralus jų raidos etapas. Jei vaikas auga meilės kupinoje šeimoje, neabejokite, kad ateityje per didelė vaiko savivertė virs adekvačia. Ši transformacija vyksta pamažu, pradedant nuo tada, kai vaiko bendravimo aplinka ima plėstis, o jo elgesį pradeda vertinti ne tik artimiausi giminaičiai, bet ir svetimi žmonės: mokytojai, bendraamžiai, draugai ir t.t. Be to, adekvačios savivertės formavimuisi poveikį ir toliau daro tėvų auklėjimas. Juk būtent tėvai vaikui perteikia moralines vertybes, giria už pasiekimus ir pabara už blogą elgesį.
Vaikas auga, o kartu su juo auga ir tėvų jam keliami reikalavimai. Jei anksčiau vaikas būdavo giriamas už bet kokią smulkmeną, pavyzdžiui, už tai, kad jis vaikiškai nerangiai pašoko, vyresniame amžiuje pagyrų jis sulaukia už kur kas reikšmingesnius pasiekimus, kuriems reikia kur kas daugiau pastangų. Laikui bėgant vaikas ima suvokti, kokie yra geri ir kokie yra blogi poelgiai, o tai suvokęs jis ima vertinti save kitaip – per savo pasiekimų prizmę.
Vis dėlto pasirinkti iš visų savo veiksmų tinkamiausią ir vadovautis ne emocijomis, o pasekmėmis vaikas išmoks tik mokykliniame amžiuje. Iki tol jis su tėvų pagalba dar tik mokosi savarankiško savo poelgių įvertinimo meno atsižvelgiant į jų teisingumą ir svarbumą. Šių žinių pagrindu vaikas ateityje savarankiškai vertins savo poelgius ir sudarys nuomonę apie save kaip apie gerą arba blogą žmogų.
Patarimai adekvačios vaiko savivertės formavimui:
Kreipkite dėmesį į vaiko poelgius ir reaguokite į juos atitinkamai – girkite už gerus ir barkite už blogus (giriant vaikus skatinamas jų siekis elgtis gerai ir formuojama savigarba).
Neduokite vaikui neįveikiamų užduočių. Nuolatinis buvimas nesėkmės būsenoje vaiko sąmonėje formuoja ir įtvirtina nevisavertiškumo kompleksą.
Ištikus nesėkmei užjauskite vaiką, padėkite ištaisyti klaidas, įkvėpkite geriems poelgiams, džiaukitės pasiekimais kartu su vaiku.
Nelyginkite mažų savo atžalos pasiekimų su dideliais kitų vaikų laimėjimais. Kur kas geriau lyginti jo ankstesnius pasiekimus su dabartiniais, atkreipiant dėmesį į progresą (arba regresą).
Atskirkite poelgį nuo asmenybės (ne vaikas blogas, o poelgis, kurį būtinai reikia ištaisyti).
Jokiais būdais neįžeidinėkite vaiko, nesakykite jam, kad jis visada viską daro blogai ir niekada nepasitaisys. Pagarbiai vertinkite vaiko jausmus, kurkite su juo partneriškus santykius.
Demonstruokite ir savo klaidas, atsiprašykite už jas, taip vaikui parodysite, kad klysta visi, net ir suaugusieji.
Susilaikykite nuo destruktyvios kritikos, žeminančios žmogaus orumą ir naikinančios bet kokį norą taisyti klaidas ir didinti žinių bagažą. Destruktyvi kritika gali sukelti agresiją kritikuojančiojo atžvilgiu, o konstruktyvi kritika atkreipia dėmesį į netobulumus ir skatina žmogų tobulinti savo žinias ir gebėjimus.
Parodykite vaikui, kad žinote apie jo jausmus ir juos suprantate, net jei nesutinkate su juo. Paaiškinkite, kad skirtingi žmonės gali patirti skirtingus jausmus. Jokie žmogiški jausmai negali būti teisingi ar neteisingi, tačiau nepamirškite, kad pripažindami net ir neigiamus vaiko jausmus, neturite taikstytis su netinkamu jo elgesiu.
Mylėkite savo vaiką taip, kad jis visada tai jaustų, ir savo meilę rodykite tiek sėkmės, tiek ir nesėkmės atveju.
