Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Viskas apie dantukų dygimo ir dantenų bėdas: homeopato požiūris

Viskas apie dantukų dygimo ir dantenų bėdas: homeopato požiūris

Sveiki dantys – ne tik grožio, bet ir geros savijautos bei pasitikėjimo savimi dalis. Be abejo, kiekvienas tėvų nori, kad jų vaiko dantukai būtų sveiki. Todėl pirmųjų dantukų pasirodymas jiems neretai kelia rūpesčių: jaunos mamos nerimauja, ar dantukai dygsta laiku, o ir vaikelis dažnai tampa irzlus, gali karščiuoti arba blogiau miegoti. Ką daryti? Laukti, kol praeis ar duoti vaistukų? Bet juk dantukų dygimas – natūralus procesas, o ne liga? Kaip vaikeliui nepakenkti?

Į tėveliams rūpimus klausimus atsako gydytoja pediatrė homeopatė Iraida Čyvienė.

Ar visiems kūdikiams dantukų dygimas būtinai būna skausmingas? Nuo ko tai priklauso?

Mažesnių ar didesnių negalavimų kalantis dantukams pasireiškia apie 70 proc. vaikų. Tai sakau turėdama daugiau kaip 30-ties metų darbo patirties stažą. Koks bus dantukų dygimas – skausmingas ar nepastebimas, priklauso nuo genų, o homeopatai tai vadina konstituciniu žmogaus tipu. Konstitucinis tipas, kurį atsinešame gimdami, lemia, kokiomis ligomis žmogus bus linkęs sirgti, kokiems gamtos veiksniams bus jautrus.

Kaip nustatyti konstitucinį tipą? Kokia bus nauda, jei jį žinosime?

Konstitucinį tipą homeopatai nustato vadovaudamiesi specialia knyga – repertoriumu, kitaip sakant, simptomų vadovu. Tam gydytojui prireikia ne mažiau nei 1-2 val., o kartais net ir kelių apsilankymų. Repertoriume aprašyta daugiau kaip tūkstantis įvairių simptomų. Tai ir aiškinamės, kaip vaikelis miega, reaguoja į aplinką, žaidžia, ar gavęs žaisliuką iš karto jį išmeta, koks yra jo išmatų kvapas ir t.t.

Pvz., jeigu pakilus temperatūrai parausta vienas žandukas, galima daryti prielaidą, kad vaikelis jautraus, chamomilla (liet. ramunėlė) konstitucinio tipo atstovas. Kitaip sakant, gamtoje kiekvieną konstitucinį tipą atitinka tam tikras augalas ir iš jo paruoštas homeopatinis preparatas. Tiesa, grynuolių, t.y. žmonių, kurie 100 proc. atitiktų vieną konstitucinį tipą, mažai. Dažniau esame mišrūs. Žinodami žmogaus konstitucinį tipą, galime parinkti homeopatinį preparatą, kuris veiks visas jo organizmo sistemas: fizinius, psichologinius ir emocinius negalavimus.

Kada turėtų pasirodyti pirmieji dantukai? Ar vėliau išdygę bus sveikesni?

Pagal standartą, pirmieji dantukai turėtų išdygti 6 mėn. kūdikiui. Tačiau nesame standartiniai vienetai, esame individualybės. Orientuotis galima į tai, kad dantukų dygimo procesas yra paveldimas. Vadinasi, jeigu mamai ar tėčiui dantukai išdygo 10 mėn., didelė tikimybė, kad panašiu laiku jie pradės kaltis ir jų atžalai. Todėl nerimauti, kad 6 mėn. dantukų dar nėra, tikrai nereikėtų. Mano praktikoje buvo vaikučių, kuriems dantukai išdygo 2 mėn., net ir gimusių su dantukais.

Kad vėliau išdygę dantukai bus sveikesni, tikrai nesu pastebėjusi ar skaičiusi apie tai mokslo literatūroje. Dantukų būklė labiau priklauso nuo genetikos, t.y. kokį kaulinį audinį vaikutis paveldėjo, taip pat jų priežiūros, ligų, vaistų vartojimo.

Kaip pasikeičia vaiko elgesys, kai kalasi dantukai? Ar gali dygti iš karto 2 ar 4? Ar dėl to vaiko savijauta bus blogesnė?

Kai kalasi dantukai, paburksta dantenos, vaikas nuolat kiša pirštelius į burną, tarsi kažko ten ieškodamas. Pakėlę viršutinę lūpą galime pamatyti dantukų kontūrus. Dėl to, kad dantenos paburksta, mažylis gali greičiau pasigauti virusinę infekciją, dėl kurios gali pakilti temperatūra, tapti neramus.Gydytoja homeopatė Iraida Čyvienė

Kai kalasi dantukai, paburksta dantenos, vaikelis nuolat kiša pirštelius į burnytę, tarsi kažko ten ieškodamas. Pakėlę viršutinę lūpą galime pamatyti dantukų kontūrus. Dėl to, kad dantenos paburksta, mažylis gali greičiau pasigauti virusinę infekciją, dėl kurios gali pakilti temperatūra, tapti neramus. Kita vertus, sloga, ausyčių skausmas, aukštesnė temperatūra gali kamuoti ir be jokios virusinės ligos. Pvz., iš vakaro pakyla temperatūra, o ryte pasirodo pirmasis dantukas, ir temperatūra nukrenta. Arba vaikelis keletą kartų suviduriuoja, išdygsta dantukas, ir viskas praeina.

Pagal standartinę schemą, iš pradžių turėtų išdygti apatiniai kandžiai, po to – viršutiniai, vėliau kiti apatiniai, ir t.t. Tačiau būna visaip: pvz., pirmieji pasirodo viršutiniai kandžiai. Tačiau niekada nebūna, kad pirmieji išdygtų iltiniai dantys.

Vienu metu gali dygti ir keli dantukai, ir dėl to tikrai nebūtinai vaikas jausis blogiau. Gali visiškai nepastebimai išdygti keli iš karto, o gali ir vienas kaltis su baisiu skausmu, bemiegėmis naktimis, dideliu seilėjimusi ir temperatūra. Viskas priklauso nuo konstitucinio tipo.

Ar skausmingas tik pirmųjų dantukų kalimasis? Ar dėl dantukų dygimo gali skaudėti ausytes? Kaip suprasti, kad vaikui skauda ausytes?

Dažniausiai negalavimų kelia pirmųjų dantukų dygimas. Manoma, kad iki metų vaikelis turėtų turėti 8 dantukus. Vėliau jų dygimo procesas vyksta mažiau pastebimai.

Dantukų dygimas gali sukelti ausyčių skausmą. Mat vaikų klausomasis (eustachijaus) vamzdis, jungiantis nosiaryklę su ausies būgnelio ertme, yra trumpesnis ir išsidėstęs kitu kampu nei suaugusiųjų. Būtent dėl anatominių mažų vaikų ausies savybių bet kokia infekcija ar gleivės iš nosies ar burnos lengviau patenka į ausį. O kadangi dantukams dygstant dantenos smarkiai paburksta, vaikelis seiliojasi, jį gali kankinti sloga, visa tai gali skatinti ir ausų skausmą.

Paprastai, jeigu skauda ausytes, vaikelis labai skaudžiai verkia, klykia, nes skausmas išties stiprus, blogai miega naktį. Jeigu įtariate, kad skauda ausytes, būtinai rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją, net jeigu jums atrodo, kad viskas jau praėjo.

Ar būtina tėvams reaguoti į neramų vaiko elgesį, nedidelį karščiavimą, kitus negalavimus, kurie pasireiškia kalantis dantukams? Kodėl svarbu, kad vaikas nekentėtų?

Reaguoti būtina, ir mamos dažniausiai reaguoja. Šiuo metu tarp vaikus auginančių mamų ir gydytojų egzistuoja glaudus telefono ryšys. Jei pokalbis telefonu mamytės netenkina, tariamasi dėl mažylio apžiūros. Iš praktikos galiu pasakyti, kad mamoms to dažniausiai ir reikia, t.y. kad gydytojas apžiūrėtų ir patvirtintų, jog nieko blogo jų atžalai nėra.

Taip pat rekomenduoju ir priemonių, skirtų dantukų dygimo simptomams malšinti. Pvz., homeopatinių žvakučių Viburcol, kurios tinka karščiavimui, neramumui gydyti, taip pat esant kitiems dantukų kalimosi metu pasireiškiantiems negalavimams, ausyčių skausmui mažinti.

Svarbu, kad vaikelis nekentėtų. Numalšinus simptomus, kūdikėlis geriau miega, nebūna irzlus, jam mažiau skauda, o kartu geresnė tampa ir mamos savijauta, nes ir ji išsimiega.

Ar mamos susipažinusios su homeopatija, ar tenka aiškinti nuo nulio? Kuo skiriasi homeopatiniai preparatai nuo kitų cheminių ar augalinių vaistų?

Apie homeopatiją mamytėms aiškinti reikia, nes daugelis jų homeopatiją tapatina su gydymu augaliniais preparatais, ir tai klaidinga. Pirmiausia dėl to, kad homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš augalų, bet ir iš mineralų bei gyvūnų. Be to, jie visiškai kitaip ruošiami – skiedžiami ir purtomi, t.y. potencijuojami.

Yra trys pagrindinės potencijos: D – dešimtinė (vaisto ir skiediklio santykis 1:9), C – šimtinė (1:99) ir LM – penkiasdešimttūkstantinė (1:50 000).

Daug žmonių homeopatiją tapatina su gydymu augaliniais preparatais, ir tai klaidinga. Pirmiausia dėl to, kad homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš augalų, bet ir iš mineralų bei gyvūnų.Gydytoja homeopatė Iraida Čyvienė

Gaminant C potencijas 1 dalis veikliosios medžiagos maišoma su 99 dalimis skiediklio ir purtoma 10-100 kartų. Rezultatas – C1 potencija. Norėdami gauti C2 potenciją, imame 1 dalį C potencijos tirpalo ir 99 dalis skiediklio ir vėl tiek pat kartų purtome. Procesą pakartoję 200 kartų, turėsime C200 potenciją. Veikliosios medžiagos kiekis pirmajame mėgintuvėlyje (potencija C1) bus 1:100, o kiekviename kitame etape dar mažesnis (C2 – 1:10 000, C3 – 1:1 000 000 ir t.t.). C 1-12 potencijos preparatai veikia materialų kūną, t.y. tonziles, gleivinę, dantenas ir t.t. C30 – veikia funkcijas, pvz., tulžies išskyrimo, širdies ir pan. C200 potenciją veikia psichinę būseną. Taigi augalinio preparato tinktūros ir iš jos pagaminto homeopatinio preparato skirtumas akivaizdus.

Homeopatinio ir cheminio gydymo principus palyginsiu vienu pavyzdžiu. Įkišote ranką į ugnį, jums skauda, vartojate vaistų nuo skausmo, tačiau ranką tebelaikote ugnyje. Tai cheminio gydymo principas. O homeopatinis gydymas – ištraukti ranką iš ugnies, ieškoti priežasties ir ją įveikti.

Šalutinių poveikių vartojant homeopatinių preparatų nėra arba jie pasitaiko labai retai. Gali pasireikšti pirminis homeopatinis pablogėjimas, kuris, beje, ir parodo, kad parinktas tinkamas vaistas, nes homeopatiniai preparatai skatina patį organizmą kovoti su ligą.

Kas įeina į homeopatinių žvakučių Viburcol sudėtį? Kaip jas vartoti?

Esminis homeopatijos principas – gydymas panašiu, t.y. Viburcol sudėtyje yra medžiagų, kurios sukelia panašius, kaip ir kalantis dantukams, simptomus. Visų pirma, dantukų dygimo metu vaikelis būna jautrus, irzlus, neramus. Todėl Viburcol žvakučių sudėtyje yra vaistinės ramunės (lot. Chamomilla recutita), kuri ramina, mažina uždegimą.

Be to, kiekvienam tėveliui savas vaikas yra perliukas, minkštutis, putlutis, nors neretai užsispyręs. Tai atspindi jūros perlai: jų moliuskai minkštučiai, kiautas – kietas (atitinka užsispyrusį vaikelį), jie taip pat augina perlus. Todėl žvakučių sudėtyje yra iš jūros perlų išgaunamo Calcium carbonicum. Taip pat preparate yra vaistinės šunvyšnės (lot. Atropa belladonna), kuri padeda, kai karščiuojama, paprastojo karklavijo (lot. Solanum dulcamara), kuris tinka, kai kimba sloga, temperatūra, o būtent tokie simptomai ir pasireiškia dygstant dantukams. Pievinė šilagėlė (lot., Pulsatilla pratensis) – jautraus, dažnai verkšlenančio, visuomet norinčio būti ant mamos rankų, glaustytis prie jos vaiko augalas. Vėlgi dantukų dygimo periodu daugelis kūdikėlių tampa būtent tokie. Plačialapis gyslotis (lot., Plantago major) nuo neatmenamų laikų dėl savo baktericidinių, uždegimą slopinančių savybių dedamas ant žaizdų, kraujavimui stabdyti ir t.t.

Net ir kūdikėliams, pasitarus su gydytoju, galima vartoti visą Viburcol žvakutę. Jeigu mamos labai nerimauja, gali žvakutę skelti pusiau išilgai. Paprastai jaunesniems kaip 2 metų vaikams užtenka vartoti po 1 žvakutę 2 kartus per dieną. Vyresniems vaikams, atsižvelgiant į amžių, – po 1 žvakutę 3-4 kartus per dieną.

Dėkojame už pokalbį.

Detalesnį vaisto aprašą ir daugiau informacijos apie moderniąją homeopatiją rasite www.heel.lt

Mano išsaugoti straipsniai