Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau tėčiai rūpinasi vaikais ir aktyviau dalyvauja jų auklėjime.
„Kaip rodome dėmesį mamoms Motinos dienos proga, taip reikėtų nepamiršti ir tėvų. Šią dieną kiekvienas vaikas turėtų padėkoti savo tėčiams už rūpestį ir gerovę, negailėti šiltų žodžių, stipriai apkabinti, o tie, kurie tėčių jau nebeturi – prisiminti. Pirmąjį vasaros sekmadienį raginame šeimas kartu praleisti laiką, tai puiki proga pabendrauti ir sustiprinti emocinį tarpusavio ryšį“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Skuodo rajone Tomas Matutis.
Anot vieno žymiausių XX amžiaus pradžios psichologo Alfredo Adlerio, praeitame amžiuje vyras neteko savo, kaip pirmykščio jėgos, galios turėtojo, vaidmens, bet tai nereiškia, kad vyro įtaka ir vaidmuo šeimoje sumenko. Kintant socialinei aplinkai, santykiai tarp šeimos narių ir pasiskirstymas vaidmenimis taip pat keičiasi. Anksčiau tėčiai buvo suprantami kaip šeimos maitintojai, išlaikytojai, tačiau pamažu šis vaidmuo nyksta ir tėvas yra suvokiamas kaip lygiavertis su motina buities ir atžalų auklėjimo klausimais. Šiandien vaikais stengiasi vienodai rūpintis abu tėvai, negana to, yra ir tokių šeimų, kuriose vaikus augina, auklėja ir namų ūkį prižiūri tėčiai, nes mamos siekia karjeros, uždirba pinigus šeimos pragyvenimui.
„Džiugu, kad šių dienų tėtis keičiasi. Tėtis nebėra vien baudžiantis, jausmų nerodantis, niekada neturintis laiko, šeimos išlaikytojas. Vis dažniau galima sutikti tėtį, kuris domisi savo vaikais, su jais bendrauja, geba juos išklausyti ir yra empatiškas. Rodydamas pagarbą, gražius jausmus vaikų mamai formuoja jiems sveikos šeimos sampratą. Jis tampa pavyzdžiu tiek mergaitei, tiek berniukui. Šių dienų tėtis keičia ir vyriškumo sampratą. Vyriškumo sampratoje atsirado vietos jausmams, atsirado pagarba asmeniui, aplinkai“, – apie besikeičiančią šeimos sampratą pasakoja T. Matutis.
Pasak T. Matučio, tėčio vaidmuo ugdant atžalas šeimoje yra nepaprastai svarbus. Vaikas, ypač berniukas, perima iš tėvo daugelį savybių, nes yra linkęs jį kopijuoti, o mergaitėms tėvo paskatinimai, padrąsinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tėtis, rodantis vaikams besąlyginę meilę, bendraujantis su jais, nustatantis šeimoje pareigas ir pats jas atliekantis, besidomintis jų ugdymu, lavinimu bei organizuojantis vaikų laisvalaikį, tampa jiems autoritetu.
„Tėčiui santykis su vaiku tampa vienas svarbiausių. Paskutiniu laiku ne nuostabu pamatyti tėtį leidžiantį laiką su vaikais, vaikštant parke, žaidžiant žaidimo aikštelėje, sėdint kartu su vaiku smėlio dėžėje. Džiugina, kad vaikų auklėjimas tampa ne vien mamos rūpestis, bet bendras su tėčiu. Tai turi reikšmingos įtakos vaikų psichologiniam ir moraliniam vystymuisi“, – teigia vyriausiasis specialistas.
Įrodyta, kad tėtis labiau nei mama padeda įveikti vaikams sunkumus. Kiekvienam vaikui sunkiose situacijose itin svarbus tėčio palaikymas, gyvenimiški patarimai. Mamos reiškiamas palaikymas sudėtinguose gyvenimo etapuose yra labiau susijęs su užuojauta, jausmais, tuo tarpu tėčio – su išsakomais sprendimais, kaip įveikti kilusias problemas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, jog dažnėja atvejų, kad skyrybų metu, tėčio santykiai su mama bei vaikais išlieka pagarbūs. Tėtis, kuris po skyrybų nedingsta iš vaikų gyvenimo, o jame lieka ir toliau dalijasi pareigomis su mama, padeda vaikams lengviau išgyventi tėvų išsiskyrimą ir saugoti psichinę sveikatą.