Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Gretai.
Buvo saulėta rugsėjo diena, kai mane ištiko šokas – nėštumo testas teigiamas! Kaip jau supratote, mums tai buvo netikėta staigmena. Tada prasidėjo ilgas ir malonus laukimas.
Gydytojai prognozavo gimdymą gegužės 5-7d. Tačiau ir atėjus tai datai, vis dar pūškavau apsikabinusi savo didelį pilvuką. Galiausiai gydytojas išrašė siuntimą su prierašu „gimdymui” praėjus maždaug savaitei po termino.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip gimsta milžinai: sunkiausi 2013 metų kūdikiai
Aistė Jasaitytė – Čeburiak – apie didžiausią savo metų atradimą
Į ligoninę neskubėjau, nuvažiavau ten dar tik kitą rytą. Po apžiūros gydytoja nutarė laukti, vaikutis šiandien dar negims, tačiau į namus nebeišleido.
Išaušo nauja diena.
Nuo ankstaus ryto būsimasis tėvelis sukiojasi palatoje, buvau pakviesta apžiūrai, dvi gydytojos ir vedėjas apžiūrėję manęs paklausė, ar noriu gimdyti. Atsakymas aiškus, juk tą mažą pilvelio gyventoją jau seniai norėjau pamatyti.
Gavau skatinamąją piliulę ir laukėme, kas bus toliau. Iki kitos apžiūros spėjome pasivaikščioti kieme, nes oras buvo puikus, šilta ir saulėta. Kitos apžiūros metu sužinojau, jog gimdos kaklelio atsidarymas nepadidėjęs, buvo kerpami vandenys ir 13 val. kraustėmės į gimdyklą. Dar pusdienį gimdykloje nieko nevyko, buvo sekami tonusai, pastatyta skatinamųjų lašelinė.
Dozė nuolat buvo didinama.
Apie 18 val. pradėjau jausti silpnus sąrėmius, 20 val. sąrėmiai buvo pakankamai stiprūs, tačiau pakenčiami, kartu su būsimu tėveliu kvėpavome, pūškavome. Toliau sąrėmiai darėsi sunkiai pakenčiami, koridoriuje suklupdavau iš skausmo, tačiau vaikutis dar nesibeldė. Toliau pamenu tik skausmo jūrą, nepadėjo nei stovėjimas, nei klūpėjimas, gydytoja ir akušerė buvo nuostabios, kartu su tėveliu nesitraukė nuo manęs, dėjo visas pastangas, tačiau nieko…
Vis girdėjau žodžius: „Dar pabandykime, na, dar truputėlį”. Nebeturėjau jėgų, akušerė dėjo deguonies kaukę ir vis liepdavo tarp sąrėmių ilsėtis, po to vėl bandyti. Tačiau nieko, atrodė, kad viskas beviltiška, skausmai perėjo į nugarą ir pradėjo mane plėšyti pusiau, negalėdavau net įkvėpti, o vaikučio dar nėra..
Galiausiai gimdykloje kilo sujudimas, akušerė ištraukė lašelinę su skatinamaisiais ir prasitarė, kad mane tuoj veš į operacinę. Klausė, ar sutinku. Be abejo sutikau, kad tik viskas greičiau vyktų. Dar keli sąrėmiai, dūris į nugarą ir poilsis.
Cezario pjūvio operacija man buvo tarsi sanatorija, dingo visi skausmai, nurimau. Staiga išgirdau žodį “gimdom”, ir atrodė, širdis sustos, kol išgirsiu verksmą. Buvo 2 val. nakties, gegužės 17 d.
Mažylė gimė sveika, 3738 gramų ir 53 cm ūgio.
Labai trumpai priglaudė ją prie mano veido. Ji buvo labai graži: vešlūs garbanoti plaukučiai ir didelės akys. Mūsų kūdikis buvo paduotas tėčiui. Buvo pradėjęs aušti kitos dienos rytas kai buvau parvežta iš operacinės. Negalėjau patikėti, kad šitas mažas stebuklas yra mūsų, tuomet supratau, kad laimę galima pamatuoti ir pasverti, savo laimę laikiau priglaudusi prie širdies.
Greta
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
