Ingos gimdymo istorija panaši į daugelio mūsų moterų: vyras gėrė, nesirūpino vaiku… Tačiau Inga rado savyje jėgų ir išsiskyrusi pradėjo naują gyvenimą. Išklausykime moters atsiųstą gimdymo (o ir viso gyvenimo) istoriją.
Sveiki, nutariau ir aš Jums parašyti savo vaikučio atėjimą į šį pasaulį. 2006 m. rugpjūčio mėn. užsimezgė mūsų leliukas, labai abu su vyru planavome vaikutį ir abu norėjome tik dukrytės, kitaip ir būti negalėjo. Rugsėjo 21-ąją sužinojau, kad laukiuosi jau penkios savaitės, džiaugsmui nebuvo ribų.
Nėštumas buvo be galo sunkus
Ryte pradėdavau vemti, o vakare pabaigdavau, daug kartų teko gulėti ligoninėje, nes leliukas norėjo pabėgti, tačiau mano maldų ir gydytojų pagalba išsaugojome vaikutį. Kai nėštumui buvo 11 savaičių, vėl atsiguliau į ligoninę.
Ultragarsas tada ne tik parodė, jog vaikučio širdelė plaka, bet ir gydytoja pamatė, kad mano pilvelyje gyvena dukrytė, šokinėjau kaip ant sparnų. Tėtis į ligoninę mūsų aplankyti ateidavo visiškai “apšilęs”. Anyta net nesistengė manęs aplankyti. Dar ne kartą ir ne du teko varstyti ligoninės duris, placenta buvo žemai, todėl ir kraujuodavau.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Dvyniai
Fotografas: naujagimius reikia fotografuoti pirmas 15 dienų, tada jie atrodo ypatingai
Kai nėštumui suėjo 7 mėn., ėjau pasidaryti vaisiaus tyrimų, gydytojas 100 procentų patvirtino, kad pilvelio gyventoja – mergytė. Parvažiavau namo, norėjau viską papasakoti vyrui, o, pasirodo, vyras buvo toks girtas, kad manęs net nepažino. Tiesa, prieš pat naujuosius metus vyrą išmetė iš darbo už pravaikštas, aš tuo metu pati sunkiai sirgau, vyras atseit išeidavo į darbą, o tuo metu jis būdavo pas savo mamą.
Išaušo gegužės 7-osios rytas, buvo mano uošvio gimtadienis, nuėjome jo pasveikinti, pavalgėme ir jau mums begrįžtant namo pajutau, kad greitai mes jau būsime trise. Vyras iškart nulėkė pas mamą, nes buvo be galo mamyčiukas, jo mama savo sūnų nugirdė, ir kai jis grįžo namo, man skausmai darėsi stipresni ir stipresni. Iškvietėme greitąją pagalbą ir nuvykome į Klaipėdos gimdymo namus. Paguldžius į gimdyklą, atėjo gydytoja ir pasakė, kad gimdos kaklelis atsivėręs tik 1 cm.
Anesteziologė buvo labai grubi
Iš pirmo karto nepataikė įvesti kateterio, iš antro šiaip ne taip įvedė. Sąrėmiai kartojosi labai dažnai, nespėdavau net kvapo atgauti. Naktį vyras išėjo prasiblaškyti į miestą, prisigėrė, neberado kelio į ligoninę.
Aš, kamuojama skausmų, turėjau jam paaiškinti, kaip rasti ligoninę. Atėjo girtas kaip pėdas. Gimdymas truko 14 val., per tą laiką tėvelis suspėjo išsiblaivyti. Akušerės liepė tai stumti, tai nestumti, vaisius buvo didelis. Mane gąsdino: „Jei per 30 min. nepagimdysi, teks daryti cezario pjūvį”. Tada gydytoja iš visų jėgų alkūnėmis užrėmė man pilvą ir išgirdau savo dukrytės garsų pranešimą, kad ji jau čia.
Vos tik išvydau savo dukrytę, pasakiau: „Labas, mano Guste”. Mano pupa gimė 4550 g ir 56 cm. Buvo daug darbo, kol ją pagimdžiau. Mane susiuvo be jokios nejautros, visą skausmą turėjau ištverti. Vyras išvažiavo namo baliavoti, po dviejų dienų sesuo mus parvežė namo.
Vyras išėjo atšvęsti dukros gimimo ir sugrįžo tik po dviejų parų
Vyro mama jį primokė, kad man nepadėtų prižiūrėti dukrytės, tad mamytės sūnelis nagų ir nekišo prie savo vienintelės dukros. Kai dukrytei sukako 5 mėnesiai, grįžome gyventi pas mano tėvus į Mažeikius, vyras ir toliau gėrė, niekur nedirbo, aš viena pati turėjau išlaikyti šeimą už minimumą, kurį gaudavau būdama vaiko priežiūros atostogose. Tėvas nė karto nėra išsivežęs savo dukros į lauką su vežimu, nė karto nėra jos maudęs ir tuo labiau pienuko niekada nėra davęs.
Kai dukrai suėjo 3-eji, išsiskyrėme, teismas jam kas mėnesį priteisė mokėti alimentus, bet jis nė karto jų nemokėjo, nė karto jos neaplankė.
Būdavome lauke, tai jis, pamatęs mus, praeidavo kaip pro svetimas, dukra šaukdavo „Tėti, tėti”, o jis tik pasižiūrėdavo ir nueidavo savo keliais. Per dukters gimtadienius niekada neateidavo ir net nepaskambindavo pasveikinti savo vienintelės dukrelės.
Kas keisčiausia, kad net seneliai iš tėvo pusės išsižadėjo vienintelės savo anūkės. Prieš krikštynas buvo kviečiamas tėvas ir jo tėvai dalyvauti šventėje, bet niekas iš jų pusės nesiteikė atvykti.
Dukra auga protinga, drąsi, savimi pasitikinti maža panelytė, yra aktyvi, aš atstoju jai ir tėvą, ir mamą. Gustė turi mane, mylinčius mano tėvus ir mano močiutę, savo probabytę, kurios abi vieną kitą dievina.
Štai tokia mano gimdymo ir gyvenimo istorija.
Inga
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
