Eglė gimdė prieš metus, tačiau iki šiol prisimena kiekvieną ypatingosios dienos minutę. Kai skausmas pasidarė nepakeliamas, moteris paprašė epidūrinės nejautros.
Pagaliau atėjo lauktoji diena, kai sužinojau, kad laukiuosi.
Iš laimės vietoj nustygt negalėjau, nes vaikas mūsų šeimoje labai lauktas ir planuotas. Nėštumas buvo ypatingai geras, tad to ir tikėjausi per gimdymą, kad viskas vyks sklandžiai ir greitai. Bet.
Atėjus lauktai gimdymo dienai, mažylis sugalvojo dar pasibūti pilvelyje, nors ten jam tikrai buvo ganėtinai ankšta. Beveik savaitę ilgiau pasidžiaugęs mamyte, mažylis pradėjo siųsti signalus, kad jau laikas tėveliams ruoštis didžiam įvykiui.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Šeimos tragedija: tik atsitiktinai keturmečiui berniukui aptiktas 4-os stadijos galvos smegenų auglys
Kas nutinka vaikui, jeigu jo mamai nėštumo metu trūksta jodo?
Į ligoninę išvykom paskubėję, nes pasirodė kraujas ir išsigandau, kad nieko blogo nenutiktų. Kai atsiguliau į gimdymo palatą (buvo beveik vidurnaktis), mano gimdos kaklelis dar tebuvo prasivėręs 1 cm. Na, ką gi, akušerė nuteikė gerai pamiegoti, nes dar laiko iki gimdymo yra. Ryte, kai pasikeitė pamaina, patikrino, kad per naktį gimtos kaklelis prasivėrė tik iki 2 cm.
Buvau labai nusiminus, nes skausmus didelius jaučiau, o nieko nevyko. Tad nuleido vandenis. Nuo tada galvojau, kad mirsiu iš skausmo. Sąrėmiai kartojosi kas 2 minutes, o gimdos kaklelis buvo prasivėręs tik 5 cm.
Atėjusi akušerė pasakė, kad teks gimdymą skatinti.
Paklausiau, ar sąrėmiai sustiprės, ji, atsakė, kad taip.Verkdama prašiau epidūrinės nejautros (pati nebuvau nusipirkusi, o vaistinės, kur buvo pardavinėjami jo rinkiniai, nedirbo, nes buvo sekmadienis). Bet radusi likusį rinkinį nuo kitų gimdyvių, akušerė man atnešė ir suleido.
Prasidėjo tokia palaima… Niekada negalvojau, kad taip gali dingti skausmas. Akušerė liepė dabar pailsėti, nes ir taip jau parą be miego buvau.
Bet po kelių minučių pradėjo spausti pilvo apačią, ir mano bei akušerės nuostabai, prasidėjo gimdymas. Gimdymas vyko sklandžiai ir greitai, po kelių stiprių stūmių išgirdau savo mažojo sūnelio verksmą.Tai buvo pati nuostabiausia akimirka mano gyvenime. Kai padėjo mažylį ant krūtinės, jis pakėlė į mane savo tamsias akytes ir visą laiką žiūrėjo. „Labas, mažyli”, – pasakiau jam.
Praėjo metai po gimdymo. Skausmus jau pamiršau. Džiaugiuosi, kad mažylis gimė sveikas ir kiekvieną dieną mamytę bei tėvelį stebina savo naujais pasiekimais….
Eglė
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.