Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Irenai.
Paskaičiusi istorijas, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo gimdymo istorija. Po Velykų nuėjau pas gydytoją ir gavau palaiminimą, kad viskas gerai, jau 37 savaitės, vaikelis išnešiotas ir gimdymas gali prasidėti bet kada. Kadangi tai pirmas mano nėštumas, ji man nupasakojo, kaip maždaug viskas prasidės, kada važiuoti į ligoninę. „Nevalgyk bandelių dabar, „nusipenėsi” leliuką ir bus sunku gimdyti” – pajuokavo dar ji.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pažintis su Erika iš Kauno, kuri aistrą megzti derina su motinyste
Populiariausi nėštumo prietarai: tikėti ar ne?
Iš viso priaugau tik 11 kg, ir, galvoju, ji man dar bandeles draudžia…
Pilvukas nedidukas, apvalutis, labai lengvai jaučiausi. Išėjusi iš gydytojos pasivaikščiojau su drauge. Buvo ką tik nutirpęs sniegas, pirmosios šiltos saulėtos pavasario dienos.
Tos pačios dienos vakare sulaukėme staigmenos, pakeitusios mūsų gyvenimą.
Vyras grįžo namo, pavakarieniavom ir prigulėm pažiūrėti TV. Planavom ateinantį savaitgalį važiuoti susipirkti paskutinių daiktų į ligoninę, tai, ko trūksta mažyliui. Aš vyrui atpasakojau gydytojos žodžius, kaip viskas prasidės, kad į ligoninę reikia važiuoti, kai sąrėmiai kas 7 minutes. Bet, kaip jis prisipažino vėliau, tada nelabai klausė, galvojo, kad dar liko trys svaitės, ir aš spėsiu jam kelis kartus papasakoti, kas ir kaip.
Tačiau mūsų mažylis nusprendė viską pakoreguoti iš esmės.
Naktį pajutau, kaip nubėga vaisiaus vandenys. Šokas! Galvojam, ką daryti – važiuoti į ligoninę ar dar truputį lukterėti, juk sąrėmių jokių nejaučiu. Viskas nurimo, nebejaučiu vaikelio judesių. Nusprendėm važiuoti.
Pakeliui į ligoninę prasidėjo sąrėmiai, vis stiprėjantys, bet kentėti galima. Priimamajame buvo dar kelios gimdyvės, bet kai pasakėm, kad jau vaisiaus vandenys nubėgę ir sąrėmiai kas 4 minutes, mus priėmė be eilės. Gydytojas apžiūrėjo ir pasakė, kad gimdos kaklelis atsidaręs jau 6 cm.
Kadangi tai pirmas mano gimdymas, gydytojai prognozavo, kad šiandien, 7 dieną, mažylio nesulauksim. Buvo 20.30 val vakaro, mums sakė, gal apie 2 nakties jis ir gims.
Gimdymo palatoje priešais mane stovėjo laikrodis.
Kai sąrėmiai buvo labai skausmingi, galvojau, kad negi taip skaudės iki 2 val nakties? Eina sau… Akušerė liepė informuoti, kai norėsis stumti.
Mes dar draugams parašėme, kad atvežtų mums tai, ko trūksta. Vyras nuėjo paimti daiktų. Jam grįžus pasakiau, kad nebegaliu kentėti, noriu stumti. Sesutė liepė palaukti, kol apžiūrės gydytojas. Kai jis atėjo apžiūrai, teko ekstra gimdymą priimti. Vaizdelis buvo smagus, kaip dabar prisimenu: sesutės pradėjo bėgioti sutrikusios, gydytojas ėmė ruoštis vaikučio gimimui, truputėlis pastangų, ir aš jau turiu savo angeliuką savo glėbyje. Jis gimė 7 dienos 23 valandą.
Taigi, po vandenų nubėgimo praėjus trims valandoms, laikiau savo mažylį glėbyje. Su vyru negalėjom patikėti ir atsidžiaugti juo.
Po gimdymo aš dar pusė nakties drebėjau, gydytojas sakė, kad kūnas patyrė staigų šoką, ir tai normalu.
O Velykų bobutės dovana buvo pati gražiausia, kokią gali įsivaizduoti kiekviena mama.
Irena
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
