“Kai aš užaugsiu, taip tikrai nedarysiu”, – kertam lažybų, kad panašius žodžius, žvelgdami į savi tėvų šeimą, nors kartą gyvenime esate pasakę ir jūs. Kaip nekartoti istorijos ir sustiprinti tarpusavio santykius bei santuoką?
Moterys ištekėdavo per anksti
„Moterys turėjo gauti „-ienės” laipsnį”, ̶ teigia edukacinių mokslų daktarė, psichologė ir lincencijuota socialinė darbuotoja, dirbanti išskirtinai su moterimis Leslie Beth Wish. „Jeigu dukra baigdavo mokslus aukštojoje mokykloje ir dar nebuvo „sužieduota”, daugumai tėvų būdavo neramu ar netgi gėda.” Šiais laikais, netekėjusios trisdešimtmetės yra visuomenei priimtinas dalykas. „Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodo, kad mūsų smegenys pilnai subręsta tik sulaukus 26 metų”, ̶ sako dr. Wish. Galbūt dėl to „vienintelio” laukimas atrodo visai nebloga mintis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pažintis su Erika iš Kauno, kuri aistrą megzti derina su motinyste
Populiariausi nėštumo prietarai: tikėti ar ne?
Vienintelis šeimą aprūpinantis žmogus – vyras, kai tuo tarpu žmona namuose augindavo vaikus
Nors puoselėti šeimą yra nuostabus dalykas, daug moterų jautė šio stereotipo apribojimus. Anot psichologijos mokslų daktarės, psichoterapeutės ir knygos „Self-Aware Parent” autorės Fran Walfish, „šie neišsakyti jausmai santuokoje kuria perdėtą įtampą”, – ir priduria, kad vaikams palikus namus, moteris tarsi likdavo be identiteto. Šiuolaikinės mamos pasilieka namuose arba tęsia karjerą, pasitaiko ir gebančių suderinti abu dalykus. Svarbiausia tai, kad moteris gali rinktis ir būti nesmerkiama visuomenės, taip pat nuolatos gali keisti roles. „Skirtingų rolių (tėvų, sutuoktinio, darbuotojo, savanorio) įvaldymas sustiprina pasitikėjimą savimi. Jeigu nesiseka kurioje nors srityje, kiti jūsų gyvenimo ir veiklos aspektai gali sugrąžinti pozityvumo jausmą”, – teigia dr. Wish.
Sutuoktiniai kur kas mažiau bendraudavo, o terapijos seansai buvo visiška retenybė
Žmonės norėjo kalbėtis apie savo jausmus, tik nežinojo, kaip tą daryti. „Tais laikais nebuvo socialinės pagalbos ar gausybės saviugdos knygų”, ̶ sako ji. Iš tikrųjų, moterys jautėsi kur kas geriau, kai problemų sprendimui buvo paskiriami vaistai, o ne nuoširdus pokalbis su savo vyru. Po to jos piktindavosi, esą jų vyrai neprisidėdavo prie gydymosi proceso. Dabar pagalbos ieškojimas porų terapijos seansuose yra daugiau nei skatinamas, o knygynuose stovi ištisos santykių patarimams skirtų knygų lentynos – šeimos gauna visus „įrankius” pagerinti tarpusavio komunikaciją. Kaip sako dr. Walfish, „kalbėjimasis yra tie klijai, laikantys santykius vietoje. Juk tiek daug reiškia būti išgirstai, pripažintai ir priimtai tokia, kokia esi.”
Poros skirdavo mažiau laiko savo gerovei
Anksčiau, kai poros išeidavo „pasižmonėti”, pagrindinė to priežastis buvo vyro karjeros gerinimas kartu su juo pasirodant vakarienės metu, o ne santykių romantikos išlaikymas. Šiais laikais, susituokusios, vis dar einančios į pasimatymus poros puoselėja savo santykius ir santuoką. „Jei norite tvirtos šeimos, turite reguliariai rūpintis vienas kitais”, ̶ pasakoja dr. Walfish, ̶ „be to, kartu parodysite vaikams, kad ir mamai su tėčiu reikia pabūti netrukdomiems kartu.”
Moterys neturėdavo daug laiko tik sau
Tuo metu, kai vyrai išvažiuodavo žvejoti ar susitikdavo vadinamuosiuose džentelmenų klubuose, moterys praktiškai neturėjo kontakto su kitais suaugusiaisiais ̶ jokių „mergaičių vakarų”, vykdavo nebent knygų ar mezginių klubo susimatymai, teigia dr. Walsh. Nors galbūt mes turime daug daugiau pareigų nei turėjo mūsų motinos, šiuolaikinės žmonos ir mamos puikiausiai socializuojasi ir už šeimos ribų, teigia psichologijos mokslų daktarė ir knygos „A Happy You: Your Ultimate Prescription for Happiness” autorė Elizabeth R. Lombardo. „Tyrimai parodo, kad moterys, turinčios gerų draugių ir leidžiančios su jomis laiką yra sveikesnės už tokių draugių neturinčiąsias”, ̶ pasakoja ji.
Moterys finansiškai priklausydavo nuo vyrų
Paprastai šeimos maitintojas vyras kontroliuodavo šeimos pinigus, neretai neįtraukdavo savo žmonos vardo į šeimos sąskaitą banke prižiūrinčiųjų sąrašą. Kaip teigia dr. Lombardo, jeigu moterys norėjo išsimaitinti ir prižiūrėti bei aprūpinti vaikus, jos neturėjo kitos išeities tik likti su savo vyru. Tokia padėtis vyrui suteikdavo galios, jis tapdavo dominuojančiu šeimos nariu. Tačiau dabartiniais laikais šeimos fondą sudaro dviejų žmonių pajamos, kuriama daugiau bendrų ir atskirai moterims banko sąskaitų. „Turėdamos finansinę nepriklausomybę moterys gali nebijodamos priimti joms tinkančius sprendimus”, ̶ teigia dr. Lombardo. „Moterys nesijaučia bejėgės, netgi priešingai ̶ jos jaučia turinčios galios.”
Skyrybos – tabu
Žinoma, idiliškos santuokos iki grabo lentos sąvoka yra labai žavinga, tačiau anuomet nelaimingi žmonės, netgi kurių partneriai smurtaudavo ar būdavo neištikimi, neturėjo kur trauktis. Žmonės bijojo neigiamo visuomenės požiūrio „ką kaimynai pasakys?!” ir kaip pažemintos bus jų šeimos. Teisiškai, skyrybų procesas buvo labai sudėtingas, o galimų finansinių pasekmių moterys tiesiog negalėjo pakelti, paaiškina dr. Wish. Ne, skyrybos neturėtų būti vienintelis bet kokių santuokinių problemų sprendimas, tačiau dabar pavojuje esančios moterys bent jau turi kažkokią galimybę, turi į ką kreiptis ̶ į policiją, prieglaudą ar advokatą.
Moterims seksas priminė pareigą, o ne malonų užsiėmimą
Merginos augo seksą laikydamos santuokine prievole, o ištekėjus jos paprastai tebebūdavo skaistuolės, todėl nenuostabu, kad vyrai parodydavo, kaip viskas vyksta. Galime nuspėti, kad tų „pamokų” metu nebuvo aiškinami sekso privalumai moterims. Dr. Walfish teigia, kad šiuolaikinės moterys yra linkusios išbandyti seksą prieš santuoką ir tikėtis abipusių jausmų. Užuot laikiusios seksualumą negatyviu dalyku, jos nori būti seksualiai aktyvios ir džiaugtis tuo drauge su savo vyru, sako dr. Lombardo. Žinoma, tai – itin geros naujienos santuokai. „Fizinis intymumas pagilina emocinį ryšį”, – teigia ji. Kiti fizinio intymumo privalumai – mažiau streso ir daugiau pasitikėjimo ne tik miegamajame, bet ir už jo ribų.
Tėvai labiau kišdavosi į vaikų santuokas
Galbūt tėvai neorganizuodavo vaikų santuokų, bet tikrai turėjo daug įtakos sūnų ir dukrų gyvenime, pasakoja dr. Wish. Anuomet tėvas įtraukdavo savo būsimą žentą į šeimos verslą, giminės gyvendavo arčiau vieni kitų, buvo įprasta kiekvieną savaitgalį kelioms kartoms susėsti už sekmadieninių pietų stalo. „Dėl tokių pernelyg artimų ryšių vyras savo žmonai gali atrodyti mamyčiukas, o vyras gali jausti savo uošvienės bandymus valdyti jo šeimą.” Kaip teigia dr. Walfish, dabar visi stengiasi nustatyti aiškias ribas. Poros gali prašyti tėvų patarimo, tačiau kur kas geriau jaučiasi jeigu gyvenimiškus sprendimus priima savarankiškai, be tėvų kišimosi.
Moterys buvo linkusios nusileisti vyrui
„Kai bandote apsimetinėti tuo, kuo nesate, jūsų laimės atsargos yra smarkiai eikvojamos”, – teigia dr. Lombardo. Būtent dėl šios priežasties, moterys turi nebijoti sakyti „man taip netinka, aš taip negaliu”, – jai pritaria dr. Walfish. „Atviras, be užuolankų ir nuoširdus bendravimas poroje yra absoliuti būtinybė, nes turite žinoti, su kuo sutinka ar nesutinka jūsų partneris, kokie veiksmai yra priimtini jam ir jums, ir kaip rasti abi puses tenkinantį kompromisą”. Tačiau vieną dalyką nuo savo motinų tikrai galime nusižiūrėti: retkarčiais jam nusileisdamos be jokių ginčų sukursite tikrą stebuklą. Žinoma, jis taip pat turėtų nors kartkartėmis jums suteikti tokį džiaugsmą.
