Aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė (28 m.) su vyru režisieriumi Mykolu (35 m.) augina dviejų mėnesių dukrytę Gilę. Trumpam atidėjusi darbus, žavi moteris mėgaujasi kiekviena motinystės akimirka ir laukia pirmųjų didžiųjų metų švenčių jau trise.
„Motinystė – tai toks gražus jausmas, bet supranti, kad kiekvieną dieną, kiekvieną minutę viskas taip greitai keičiasi, reikia mėgautis šia akimirka”, – žurnalui „Tavo vaikas” sako Oneida.
Toks įdomus vardas, kaip jį išrinkote?
Vardo istorija ypatinga, aš buvau įsitikinusi, kad turėsiu sūnų. Sužinojusi, kad laukiuosi, gyvenau mintimi, kad gims berniukas, bet aštuntą nėštumo savaitę, kai dar tikrai nebuvo aišku, kas mano įsčiose auga, susapnavau sapną, tiesiog sapne atėjo tokia mintis: „Mūsų dukra turi būti Gilė.” Papasakojau vyrui apie sapną ir pamiršome, kol jau mums gydytoja patvirtino, kad gims mergytė, tada viskas pasidarė aišku, dėl vardo nebekilo jokių diskusijų, ji atėjo ir pati jį „atsinešė”.
Analizuodama, iš kur „atėjo” vardas, prisiminiau, kad džiugią žinią, jog laukiamės, pasitikome su vyru būdami Gili salose Azijoje. Turbūt todėl taip ir susapnavau, o dar atvažiavusi giminaitė iš Izraelio pasakė, kad hebrajų kalba „gili” reiškia „mano laimė”. Viskas taip gražiai susisiejo, kad dukrytę taip ir pavadinome, Gile. Ir ji tikrai yra begalinė mūsų laimė.
Prekyboje tuoj pasirodys naujas žurnalo „Tavo vaikas” numeris (sausio mėnuo). Naujametinio žurnalo temas pristato žurnalo vyr. redaktorė Gitana Šeštokienė.
Kadangi žurnalas pasirodys tarpšventiniu laikotarpiu, jei nespėjote parašyti laiško Kalėdų Seneliui, parašykite laišką fėjai, siūlo žurnalo redaktorė Eglė Racevičiūtė. Adresą, kuriuo rašyti, rasite perskaitę str. „Kas už tų durų?”
Naujametiniame žurnale jūsų laukia ir žurnalo redaktorės Rūtos Rukaitės pokalbis su astrologe Saule apie tai, kiek žvaigždės lemia vaiko būdą. „Nors žvaigždės labai svarbios, tačiau tėvų auklėjimas gali padaryti stebuklus”, – yra įsitikinusi astrologė Saulė. Skaitykite žurnalo priedą „Ką sako žvaigždės”.
Į klausimą, ką mažyliui duoda mamos „teletabiška” kalbelė, arba kodėl mes kūdikius kalbiname kitaip nei savo didelius vaikus ar suaugusius bičiulius, atsako psichologė soc. m. dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė. (str. „Teletabiška” kalbelė”)
Tarpšventiniu laikotarpiu visi mes tarsi prisipildome gėrio. Ypač tai justi prasidėjus šventėms, kai į darželį ir į mokyklas suplūsta ne tik vaikai, jų tėveliai, bet ir seneliai. Tada niekam netrukdo tai, kad salė ūžia kaip bičių avilys, kad mažieji žiūrovai ramiai nesėdi savo vietose.
Bet šventės pasibaigia ir vėl ateina kasdienybė.
Mūsų vaikas ir vėl kam nors užkliūva.
Kai apginti savo vaiką ir save – naujametinio žurnalo „karšta” tema. (skaitykite str. „Mamos siaubūnės, arba tolerancijos spąstuose”.)
Viršelyje – 8 mėn. Timūras
Fotografės Nendrės nuotraukos
„Lindex“ drabužiai, „Medinis dangus“ kėdutė, „Amile“ minkšti aksesuarai
Viršelio idėja – Eglės Racevičiūtės
Aštuonių mėnesių mažojo Timūro gyslomis teka išdidžių totorių kraujas, siekiantis dar Vytauto Didžiojo laikus. Dar niekada viršelio nebuvo nufotografuotas taip lengvai ir greitai, mat Timūras – nepaprastai ramus ir besišypsantis vaikas. Kaip sakė jo mama Giulnara, berniukas niekada neverkia be reikalo, nebent būtų šlapias ar alkanas. Timūro tėtis – fotografas, todėl vaikas žino, kad pamačius fotoaparatą reikia atsisukti ir plačiai šypsotis, taip jis ir elgėsi ir kai fotografavome viršelį – tarsi modelis profesionalas. Berniukas ir kasdienybėje niekada be reikalo nerodo ožių, jis nepaprastai judrus, nenustygstantis vietoje – jam reikia eiti, lipti, kopti, šliaužti. Žiūrint į Timūrą sunku patikėti, kad po gimimo jis du mėnesius praleido ligoninėje. Dabar viskas labai gerai, patikino tėveliai.