Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kuriems įsigaliojus taptų paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais.
„Tikimės, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Mūsų siūlymai suteiks daugiau galimybių neiškristi iš darbo rinkos vaikų susilaukusiems tėvams ir leis mažus vaikus auginantiems darbuotojams prašyti lankstesnių darbo sąlygų“, – pranešime sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės, siekiant paskatinti dirbančius tėvus ir dirbančius asmenis, kurie prižiūri artimuosius, likti darbo rinkoje, tokiems darbuotojams turi būti suteikta galimybė savo darbo grafikus derinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais, taip pat susitariant dėl ne viso darbo laiko ar nuotolinio darbo. Verta paminėti, kad lanksčių darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ir prižiūrintieji asmenys.
Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (ES vidurkis – 20 proc.).
Seimui pritarus ministerijos iniciatyvai, bus sudarytos galimybės dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, taip pat darbuotojui, slaugančiam kartu su juo gyvenantį artimąjį. Be to, tokia pat teisė bus suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m., – šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 metų.
Siūloma nustatyti, kad, jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.
Taip pat patikslinti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų terminai, kai yra įvaikinamas vaikas, – tėvystės atostogos turi būti suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti.
Siūloma sudaryti galimybę suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti.
Numatoma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias diskriminuoti darbuotoją dėl to, kad jis naudojasi Darbo kodekso suteiktomis garantijomis, pvz., dirba lanksčiu darbo grafiku, prašo papildomų atostogų ir kt. Darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis.
Vyriausybė pritarė Lygių galimybių įstatymo papildymui nustatant pareigą darbdaviui imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės, vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, skirtų slaugyti sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, suteikimo bei lankstaus darbo grafiko nustatymo.
Lygių galimybių įstatymo projekte siūloma patikslinti, kad socialinės padėties diskriminacijos pagrindas apima ir asmens šeiminę padėtį, taip užkertant kelią diskriminacijai ir įgalinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nagrinėti skundus dėl tokio pobūdžio diskriminacijos apraiškų.
Jeigu pritars Seimas, įstatymų pakeitimai įsigalios 2022 m. rugpjūčio 1 d.
