JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Mankštiname burnytę

Mankštiname burnytę

Jeigu niekada nesate matę su vaiku dirbančio logopedo, galite nustebti, kokios linksmos ir žaismingos gali būti pratybos! Tą patį tėveliai gali padaryti ir namuose. Bendra smagi veikla padės pasimokyti garsų tarimo bei naujų žodžių, be to, drauge šauniai praleisite laiką.Konsultuoja darželio „Mažųjų akademija“ logopedė-logoterapeutė Meda Bugenytė.

Ką moka vaikai nuo 1 iki 2 metų?

Metukų vaikučiai uoliai mokosi naujų žodžių. Iš pradžių mažasis kartoja tik tuos garsus, kuriuos pats čiauška. Norint, kad imtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, įsiklausyti į jų tarimą. Dar labai svarbu, kad vaikelis galėtų stebėti suaugusiojo veidą, mimiką, lūpų ir liežuvio judesius. Taigi vaiko ištarti pirmieji žodžiai paprastai būna sudaryti čiauškant ir mėgdžiojant garsus. Dažniausiai tai daiktavardžiai: „mama“, „lėlė“, „tete“ ir kt. Prieš pradėdami sieti žodžius į sakinius, vaikai (~ 21 mėn.) žino maždaug 200 žodžių. Aktyviausiai kalba vystosi nuo 18 iki 24 mėn. Kalboje įvyksta sprogimas. Šiuo metu berniukai ir mergaitės pradeda vartoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Žodžiai jungiami į paprastus sakinukus, tarkim, „mama, ateik“ arba „čia au“. Gali pasakyti žodį ir kartu rodyti tai įvardijantį gestą. Pavyzdžiui, norėdamas valgyti mažiukas gali prašytis „niam niam“ ir pirštuku besti į burną. Tokio amžiaus smalsučiai mėgsta klausti: „Kas čia?“ Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai it papūgėlės labai mėgsta mėgdžioti žodžius tėveliams iš paskos, taip pat yra linkę kartoti kirčiuotą skiemenį.

Iki dvejų metukų vaikučiai dažniausiai taria nesudėtingus vienskiemenius ar dviskiemenius žodžius su atvirais skiemenimis: „pu-pa“, „de-du“, „lo-va“ ir pan. Nieko bloga, jei žodį pavadina vienu skiemeniu, sakykim, „ba“ yra „batas“. Kartais žodžio gale praleidžia priebalsius arba, atvirkščiai, prideda nereikalingų priebalsių. Gudročiai pirmuosius žodžius taria su tam tikra intonacija ir vienas atitinkamai ištartas žodis gali reikšti visą mintį. Maža to, tas vienas skiemuo „ba“ mažyliui gali reikšti daug daiktų – ir batą, ir tėtį ir dar ką nors. Didžiąją dalį žodžių sudaro artimoje aplinkoje esančių daiktų pavadinimai. Jeigu žodyje pasitaiko sunkesnių garsų junginių, vaikas juos neretai praleidžia, sukeičia vietomis. Taip „sninga“ tampa „snia“ ir pan. Dvejų metukų pypliukai jau mokosi tarti trijų skiemenų žodelius.

Antrieji gyvenimo metai yra patys svarbiausi kalbai vystytis, o sėkmė priklauso nuo to, ar vaikas turės pokalbių draugą ir ar gaus pakankamai stimuliacijos ir aplinkos.

Ką moka vaikai nuo 2 iki 3 metų?

Šio amžiaus pypliai mėgsta sudarinėti žodžius. Kėdę mielai pavadina kėdute, išranda naujų žodžių darybos būdų.

Šiuo laikotarpiu atsiranda 2–3 žodžių sakinukai. Svarbu atminti, kad vaikai – ne robotukai, todėl kalbos kiekvieną dieną mokosi nevienodai. Būna, kad vieną dieną jie čiauška daug, o kitą tyli. Tai nieko bloga, neverta nuogąstauti. Manoma, kad per mėnesį vaikutis vidutiniškai išmoksta 30–50 žodžių. Dvimetis turi mokėti apie 200–700 žodžių.

Trimetis moka 800–1 000 žodžių ir kalba vientisiniais 3–4 žodžių sakiniais. Dauguma sakinukų jau gramatiškai taisyklingi, bet dar gali pasitaikyti žodžių derinimo (pvz., „du mašinai“, o ne „dvi mašinos“) ar žodžių darybos klaidų (pvz., „vištelis“ vietoj „viščiukas“). Visus gramatinius dėsningumus vaikai perpranta nuo 3,5 m. Supranta dviejų pakopų nurodymą, tarkim, „Atversk knygutę ir parodyk, kur nupieštas traktorius.“ Šiuo amžiaus tarpsniu tęsiasi vaikų fiziologinis šveplavimas ir yra normalu, jei trimetis švepluoja, t. y. neištaria sudėtingesnės artikuliacijos garsų („š“, „ž“, „č“, „r“, „l“). Jei artimieji supranta, ką vaikutis nori pasakyti, jei nuolat sukeičia tuos pačius garsus, pavyzdžiui, garsą „š“ visada keičia į garsą „s“, jei neiškraipo žodžių iki neatpažįstamų, nerimauti nereikėtų: girdėdamas taisyklingą artimųjų kalbą, pats mažylis pamažu taisys tartį. Jeigu tarties netikslumų lieka po ketverių metų amžiaus, reikėtų pasirodyti logopedui.

Bendrauti su atžala būtina nuo pat ankstyvos vaikystės. Kuo daugiau nuo mažens su mažyliu bus bendraujama, tuo lengviau ir sėkmingiau jis mokysis kalbos.

Kaip lavinti kalbą namuose?

10 logopedės Medos patarimų

  • Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio „darbinę“ aplinką. Geriausia būtų susėsti ant kėdučių prie staliuko priešais veidrodį – taip vaikas šiek tiek mažiau judės, tačiau tinka ir sutūpti ant kilimėlio.
  • Pasiūlykite atžalėlei kartu pažaisti, nepabrėžkite, kad „dabar eisime mokytis „kalbėti“.
  • Pradėkite žaidimą nuo naujos, bet vaikui lengvai įveikiamos užduotėlės. Tai gali būti pratimas smulkiajai motorikai lavinti. Tarkim, suverti sagutes ant virvutės ar sudėti keletą indelių vienas į kitą. Tai suteiks vaikeliui pasitikėjimo savimi ir sužadins smalsumą. Būtinai pagirkite už konkretų darbelį: „Puikiai suvėrei sagutes.“ Nekritikuokite, jei nepavyksta.
  • Pirmą savaitę žaiskite apie 10 min. per dieną, kitą – po 15 min. Taip ilginkite laiką iki 30 min.
  • Kalbėkite šiek tiek aukštesniu nei įprasta balsu ir lėčiau, pabrėžta intonacija (prašymo, nustebimo, teigimo, nepritarimo). Į tai, ką jūs pasakysite ir pateiksite neįprastai, kitaip nei vaikas pratęs girdėti, jis labiau atkreips dėmesį ir įsimins.
  • Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma, pavyzdžiui, „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“
  • Visada kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais: „Ar tu nori valgyti?“, o ne: „Nori niamnia?“ Arba: „Tau skauda?“ vietoj „Tau popa?“
  • Skatinkite vaiko norą kartoti, tarti žodelius. Niekada nesakykite, kad ne taip pasakė, neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus taisyklingai. Pagirkite vien už norą ir pastangas. Kol vaikiukas mažas (2–3 m.), svarbiausia motyvuoti kalbėti, suteikti jam pasitikėjimo savimi, kad moka ir gali pasakyti.
  • Visuomet atsakykite į atžalos klausimus, net jei klausia tik pirštu ar žvilgsniu. Papildykite, patikslinkite klausimą, pavyzdžiui, „Tu klausi, kas čia?“ (palaukite pritarimo žvilgsniu, gestu ar garsu) ir atsakykite: „Čia bitė.“
  • Kasdien kalbėkite su vaiku, o ne vaikui. Skaitykite jam knygas. Sakydami, ką veikiate, palaukite jo atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias padėtis, kur mažajam reikėtų pasirinkti atsakant. Geriau sakyti ne „Ar mes virsime lėlei valgyti?“, o „Ką mes virsime lėlei valgyti – pupų ar košės?“

13 burnytės mankštos idėjų:

1.     Katinėlis laka pienuką.

2.     Žuvytė žiopčioja.

3.     Pučiame iš skruostų balioną, paskui jis sprogsta.

4.     Laižome nuo lūpų cukriuką.

5.     Šepetėlis (nusivalome su liežuvio galiuku dantukus).

6.     Burzgia mašina.

7.     Vėjas pučia (pučiame vatą arba plunksnas).

8.     Noriu miegučio (žiovaujame).

9.     Langelis (plačiai išsižiojame „karšta“, užsičiaupiame „šalta“).

10.  Pučiame muilo burbulus.

11.  Laikrodukas (liežuvio galiuką tarsi laikrodžio rodyklę judinti nuo vieno lūpų kampučio prie kito).

12.  Pučiame dūdelę, kol kamuoliukas pakyla į orą.

13.  Pakaitomis liežuviu bandome pasiekti nosį ir smakrą.

Svarbu!

Atlikdamas įvairius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingam garsų tarimui. 

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI