Kai kurios mamos pernelyg daug savo kūdikius liečia, kitaip tariant, nepaleidžia iš glėbio. Tai irgi nėra gerai. Kaip žurnalui “Tavo vaikas” yra sakiusi VL VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro raidos pediatrė Rimutė Grigelionienė, tokie “mažyliai taip ir neišmoksta parodyti mamai, kad jiems reikia truputį pabūti atskirai, jie neišmoksta atsiskirti nuo mamos, jiems būna be galo sunku nuo krūties pereiti prie kitokio maisto. Tokie vaikai nori nuolat būti ant rankų, nešiojami, o palikti pažaisti vieni patys, iš karto pradeda zirzti, verkti”.
“Pusmetinukas jau turėtų nors kelias minutes pabūti vienas. Jei jis to nedaro, vadinasi, jį šito reikia pamokyti. Žinoma, mama turi atkreipti dėmesį į kūdikio zirzimą, verksmą – o gal jam išties kas nors negerai. Tačiau sąmoninga, empatiška mama labai greitai išmoksta atskirti zirzimo atspalvius ir tinkamai į juos reaguoti. Tokia mama, kūdikiui suirzus ar pravirkus lovelėje, nepuls strimgalviais bėgti tikrinti, kas čia tokio nutiko. Ji prie lovelės eis iš lėto, iš tolo kalbindama mažylį, sakydama, tarkim, „Mamytė jau ateina.“
Kūdikis tai girdėdamas suvoks, kad mama neišsigando, vadinasi, viskas gerai, jis gali truputėlį palaukti. Ir, priešingai, jei mama labai nerimauja, prie kniurktelėjusio iškart šoka, mažylis užsikrečia jos nerimu. Ir pradeda zirzti dar labiau. Verta atminti, kad tie vaikai, kurie daug zirzia, reikalauja nuolatinio buvimo ant rankų, ilgainiui net ir nešiojami nenurimsta. Nebesugeba to padaryti. Tokiu atveju kartais galbūt tinka ir drastiškesnės priemonės – kūdikį būtina tvirčiau suvystyti ir palikti trumpam vieną patį.
Galbūt mamos jaučiamas nerimas, kuris kyla jai kelias valandas nešiojant niekaip nenurimstantį, jam yra per stiprus dirgiklis? Galbūt jam kaip tik reikia atotrūkio, kaip jau buvo minėta. Galbūt jis nenurims iš karto, gal nurims tik per kelis kartus dedamas į lovelę, bet tikrai tai atsitiks”, – sakė R. Grigelionienė.
Kada kreiptis į specialistą?
Kaip “Tavo vaikui” yra teigusi VL VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė, pirmas požymis, kad kūdikis turi jutimų (sensorikos) bėdų, yra negebėjimas suformuoti maitinimosi ir miego ritmo: “Labai dažnai tokie kūdikiai supainioja dieną su naktimi arba užmiega tik važiuodami automobiliu. Paprastai kūdikiai verkia daug ir be aiškios priežasties. Tad jeigu negalite pamaitinti kūdikio, nes vos gavęs krūtį pravirksta, negalite užmigdyti, išmaudyti, aprengti, nežinote, kodėl verkia, tad nešiojate, o po minutės maitinate, paskui vėl nešiojate ir vis tiek negalite nuraminti, reikėtų kreiptis į raidos specialistus bei ergoterapeutus.
Jie nuodugniai ištirs kūdikį ir pabandys išsiaiškinti, kuri pojūčių sistema turi spragų, kas veikia netinkamai. Į specialistus reikia kreiptis, jeigu jaučiate, kad kūdikis ar mažas vaikas elgiasi kažkaip kitaip negu jo bendraamžiai. Net jeigu to „kitaip“ ir nesugebate įvardyti”.
