Kai tėvai planuoja savo vaikų vasarą, būdas juos užimti vis dar kelia diskusijų, tačiau vasaros stovyklos seniai nebėra tik galimybė pabūti gamtoje, išmokti žaisti tinklinį ar susirasti draugų. Pasak „Ames Education” vadovės Eglės Kesylienės, praėjo tie laikai, kai vaikai iš namų vasarai būdavo išsiunčiami tik dėl to, kad būtų užsiėmę – nauja realybė koreguoja stovyklos vaidmenį ir diktuoja naujus jos formatus.
Pasikeitusi realybė diktuoja ir stovyklų pobūdį
„Kovo-gegužės mėnesiais visada jaučiame sujudimą, nes artėjanti vasara tėvams dažnai reiškia kasmet kylančią dilemą – kaip užtikrinti, kad tas 10 vasaros savaičių vaikai prasmingai leistų laiką, o ne sėdėtų namuose prie ekranų. Ir, nors dauguma tėvų šią veiklą pradeda planuoti iš anksto, vis dar pasitaiko, kad kai kurie dėl vietų stovyklose teiraujasi paskutinę minutę. Tačiau prie to esame įpratę, nes į mūsų organizuojamas stovyklas Lietuvoje ir užsienyje kasmet grįžta nemažai vaikų – apie 70–80 proc. Dalis jų kartoja stovyklas, kuriose buvo praėjusiais metais – tai labiau būdinga stovyklaujantiems Lietuvoje, o išbandę stovyklas užsienyje, kitais metais dažniausiai renkasi kitą šalį ir kitą stovyklos profilį”, – kada tėvai pradeda rūpintis vaikų užimtumu, atskleidžia E. Kesylienė.
Pasak jos, pagal užklausų kiekį galima spręsti, kad vaikų užimtumas vasarą aktualiausias pradinukų tėvams, nes, be vaikų priežiūros visą dieną, dienos stovyklose užtikrinamas ir kokybiškas jų ugdymas bei įvairūs užsiėmimai. Be to, tai tarsi įžanga į ilgesnės trukmės stovyklas, nes vaikai pamažu pratinami būti savarankiški ir laiką leisti be tėvų. Tačiau greitai užsipildo ir paaugliams skirta intensyvi dienos stovyklos programa „XXI Century Skills”, kurioje, pasitelkiant TED’x pokalbių idėjas, suplanuota net 20 akademinių valandų veikloms anglų kalba, ir 5 dienų vasaros stovykla Palangoje, kur vaikai visą laiką kalba tik angliškai.
„Apskritai pastebime, kad išleisti vaikus į vasaros stovyklą vėl tampa tradicija, tik tėvai vis dažniau renkasi tokias stovyklas, kuriose šie galėtų ne tik pramogauti – pavyzdžiui, dabar beveik 80 proc. mūsų klientų renkasi stovyklas užsienyje, kuriose tobulinamos ir įvairios akademinės žinios. Tai lemia pasikeitusi vaikų ugdymo sistema, kuri seniai nebėra tokia, kokią prisimena dauguma tėvų, mat dabartiniai moksleiviai dėl vietų mokyklose ir universitetuose konkuruoja panašiai, kaip suaugusieji darbo pokalbiuose tarptautinėse įmonėse. Pavyzdžiui, kai kurios privačios mokyklos užsienyje priima tik 2–3 proc. norinčiųjų, o tai yra mažiau nei priėmimo rodikliai į kai kurias „Google” ar „Meta” pozicijas. Panaši strategija jau įsitvirtina ir Lietuvoje, tad vaiko „portfolio”, kai tampa svarbus ne tik jo pažymių vidurkis, bet ir neformalios veiklos, tarptautinė patirtis, kalbos bei socialiniai įgūdžiai, pradedamas formuoti anksčiau – jam būnant dešimties–trylikos metų”, – kas aktualu lietuviams, pasakoja stovyklų ekspertė E. Kesylienė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad holistinis priėmimo principas jau yra norma ne tik elitiniuose JAV universitetuose, bet ir daugybėje Europos aukštųjų mokyklų, kur komisijos vertina ne tik pažymių vidurkį, bet ir stojančiojo asmenybę – kokį pasaulį jis mato, su kokiais iššūkiais jau susidūrė ir kaip juos įveikė, kaip geba veikti komandoje bei komunikuoti skirtingoje kultūrinėje aplinkoje. Be abejo, pliusą uždeda ir tarptautinių stovyklų sąrašas, kuriose teko būti, savanorystės pažymėjimas ir dalyvavimą olimpiadose bei projektinėse dirbtuvėse patvirtinantys dokumentai. Tuo nepasirūpinus iš anksto, galima netekti kelių svarbių balų stojant į norimą universitetą, todėl vis daugiau šeimų į vaiko laisvalaikį pradeda žiūrėti strategiškai – kaip į laiką, kurį jis gali išnaudoti ne tik poilsiui, bet ir savęs pažinimui, naujų įgūdžių formavimui, socialinių ryšių kūrimui ir būsimo CV užpildymui.
Kokios stovyklos populiarios?
Kalbėdama apie tai, kokio pobūdžio stovyklos dabar populiariausios, E. Kesylienė siūlo pažiūrėti į specialistų poreikį ir susiformavusį vienos ar kitos specialybės prestižą, todėl populiariausios programos yra tos, kurių metu vaikai gali „prisiliesti” prie medicinos ir sveikatos mokslų bei verslo valdymo. Populiarumo nepraranda ir psichologija, inžinerija, informacinės technologijos, ekonomika ir finansai, menai.
„Kitas svarbus pokytis, kurį pastebime – vis dažniau domimasi kitų kalbų (vokiečių ir prancūzų) stovyklomis, mat vis daugiau lietuvių pripažįsta antrosios užsienio kalbos naudą. Anglų kalba netgi nebelaikoma užsienio kalba, mat pastaroji mokykloje vaikams dažnai sekasi geriau už gimtąją kalbą. Taip pat pastebime, kad karjeros stovyklų dalyviai jaunėja: jeigu prieš kelerius metus tokios stovyklos buvo labiau orientuotos į 16–18 m. moksleivius, pastaraisiais metais karjeros programas stovyklų organizatoriai sėkmingai pritaiko moksleiviams nuo 13 metų. Didžiausias susidomėjimas šiuo metu stebimas grupinėse programose su lydinčiu asmeniu – tai suteikia papildomo saugumo jausmą ir vaikams, ir jų tėvams.
Kalbant apie populiariausias šalis, tėvai dažnai renkasi Angliją dėl plačios programų įvairovės ir galimybės tobulinti anglų kalbos įgūdžius, Malta, Ispanija ir Kipras yra patrauklūs dėl šilto klimato, Vokietija ir Prancūzija – dėl palankesnių kainų, Kanada – dėl siūlomų programų su įvairiomis laisvalaikio veiklomis, o Šveicarija – dėl savo kultūros ir gamtos grožio. Be to, šių metų tendencijos rodo augantį susidomėjimą stovyklomis tolimesnėse šalyse, ypač JAV ir Kanadoje, kur universitetų aplinkoje siūlomos aukštos kokybės, tarptautinei auditorijai pritaikytos programos”, – stovyklų pasirinkimus vardija „AMES Education” vadovė.
Kaip pastebi jaunų žmonių ugdymu besirūpinanti specialistė, natūralu, kad dažniausiai stovyklos pasirinkimą lemia tėvų finansinė padėtis, tačiau mitas, kad stovyklauti užsienyje labai brangu. Kai tėvai klausia apie vasaros stovyklų kainas, ji visada siūlo pažvelgti ne tik į sumą, bet ir į tai, ką vaikas už tai gaus.
„Nors karjeros stovyklos pareikalauja didesnių investicijų, reikia skaičiuoti pragmatiškai – geriau investuoti į stovyklą dabar ir padėti vaikui apsispręsti, ką jis norėtų studijuoti ateityje, kad po poros metų universitete jam netektų studijų mesti, o šeimai patirti ypač didelių finansinių, o ir moralinių nuostolių. Apskritai tarptautinės vasaros stovyklos ne tik padeda jaunam žmogui „pasimatuoti” norimą profesiją, bet ir formuoja jo savarankiškumą, mat keletą savaičių ar daugiau jis yra be tėvų priežiūros. Antra: nereikia vertinti tik galutinės stovyklos kainos. Padalijus mūsų organizuojamos 5 dienų „iCamp” stovyklos Palangoje kainą iš dienų skaičiaus, vidutiniškai vienam vaikui diena kainuoja apie 70 eurų – tai kvalifikuoto dėstytojo anglų kalbos paskaitos, sporto ir meninės programos su profesionalais, įvairūs žygiai, kūrybinės ir STEM dirbtuvės bei kiti vaikus įtraukiantys dalykai. Dienos stovyklos didžiuosiuose Lietuvos miestuose dar pigesnės – diena nekainuoja ir 50 Eur.
Tai daug, ar mažai, žinant, kad į tai jau įskaičiuotos ne tik profesionalios komandos žinios, bet ir edukacinės priemonės bei stovyklos išlaikymo kaštai? Galima žiūrėti į tai, kaip į šeimos išlaidas, o galima – kaip į ilgalaikes investicijas. Juk pastaraisiais metais kasdienėms pragyvenimo išlaidoms augant, ta pati suma gali tiesiog „ištirpti” spontaniškiems pirkiniams ar trumpalaikėms pramogoms, o vasaros stovyklos poveikis vaikui išliks kur kas ilgiau”, – kodėl į vasaros stovyklas reikėtų žiūrėti kaip į investiciją, aiškina jų organizatorė E. Kesylienė.
