Kiekvienas tėvas nori, kad jų vaikas užaugtų stiprus, atsakingas ir gebantis pasirūpinti savimi. Tačiau neretai būtent tėvų elgesys – nors ir kylantis iš meilės – trukdo vaikui tapti savarankišku. Psichologai vieningai sutaria: didžiausia klaida, kurią daro dauguma tėvų, – tai per didelis rūpestis ir kontrolė.
Kai meilė tampa per didelė
Tėvai, bijodami, kad vaikui bus sunku, stengiasi padaryti viską už jį – nuo batų užrišimo iki sprendimų dėl mokyklos ar draugų. Tokie veiksmai atrodo kaip rūpestis, bet iš tiesų siunčia vaikui pavojingą žinutę:
„Tu pats nesusitvarkysi.“
Vaikas, kuris dažnai girdi ar jaučia, kad tėvai viską padarys geriau, ilgainiui nebetiki savo jėgomis. Jis išmoksta laukti nurodymų, o ne ieškoti sprendimų.
Per didelė kontrolė – slaptas pasitikėjimo priešas
Tėvai, norėdami „apsaugoti“, dažnai patys nejučia ima valdyti: tikrina, ką vaikas valgo, su kuo bendrauja, kaip ruošia pamokas. Nors intencija gera, tokia kontrolė silpnina pasitikėjimą – tiek savimi, tiek tėvais.
Vaikas, užaugęs tokioje aplinkoje, dažnai bijo rizikuoti, priimti sprendimus, išbandyti naujus dalykus. Jis nori būti „teisingas“, bet kartu praranda savarankiškumą.
Kaip padėti vaikui tapti savarankiškam
- Leiskite daryti klaidas. Klaida – ne nesėkmė, o patirtis. Jei vaikas išpila pieną ar pamiršta sportinę aprangą, nebarskite – padėkite išmokti atsakomybės.
- Klausinėkite, o ne nurodinėkite. Vietoj „padaryk taip“ pabandykite: „Kaip manai, ką reikėtų daryti šiuo atveju?“
- Pasitikėkite. Net jei užduotis atlikta netobulai, pagirkite pastangas. Pasitikėjimas augina drąsą veikti savarankiškai.
- Suteikite pasirinkimų. Tegul vaikas pats pasirenka, ką apsirengti ar ką valgyti pusryčiams. Maži pasirinkimai moko priimti sprendimus.
- Rodykite pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami. Jei mato, kad tėvai patys priima sprendimus atsakingai, mokosi to paties.
Psichologo komentaras
„Per didelė globa – tai nematomas spąstas, į kurį patenka daugelis geranoriškų tėvų. Norėdami apsaugoti, mes kartais atimame iš vaikų galimybę patiems tapti stipriais,“ – sako vaikų ir paauglių psichologė.
Pasak jos, savarankiškumas neatsiranda iš kalbų – jis formuojasi per pasitikėjimą, atsakomybę ir erdvę augti.
