Montessori ar Valdorfas: skirtingos metodikos, tas pats tikslas?

Tėvystėje dažnai susiduriama su klausimu: kuri ugdymo kryptis geriausia mano vaikui? Dvi populiarios ir iš pirmo žvilgsnio labai skirtingos kryptys – Montessori ir Valdorfas – neretai pateikiamos kaip priešingybės. Tačiau iš tiesų, jos abi siekia to paties: auginti laisvą, savimi pasitikinčią asmenybę per aplinką, ryšį ir žaidimą. Visgi, kaip pasirinkti, kuri ugdymo filosofija bus labiau tinkama jūsų vaikui? O galbūt, jei taikote metodologijų principus namuose, rinktis vieno nebūtina?

Montessori: vaiko laisvė augti savu ritmu

Montessori ugdymo metodą XX a. pradžioje sukūrė italų gydytoja ir pedagogė Marija Montessori po tūkstančių vaikų stebėjimo, spręsdama įtraukties ir praktinių kompetencijų trūkumą valstybiniame švietime. Montessori metodas remiasi įsitikinimu, kad vaikai iš prigimties yra smalsūs ir nori mokytis, o jų vystymasis vyksta natūraliai, kai jie turi laisvę veikti savo tempu, pasirinkti tai, kas juos domina, ir kai aplinka atidžiai pritaikyta jų poreikiams.

Suaugusiojo užduotis – ne mokyti, o netrukdyti mokytis. Maria Montessori yra pasakiusi, kad pedagogo užduotis yra saugoti vaiko koncentraciją ir dėmesį. Taigi, kruopščiai pritaikytoje aplinkoje, atliepiančioje vaikų jautriuosius periodus su konkretiems įgūdžiams sukurtomis priemonėmis, mažyliai vadovaudamiesi vidine motyvacija ir savu tempu, renkasi dominančias priemones ir taip ugdosi tiek praktinius, tiek akademinius įgūdžius.

Valdorfas: mokymasis per vaizduotę ir aiškų ritmą

Valdorfo pedagogika – tai mokymosi metodas, kurį XX a. pradžioje sukūrė austrų filosofas Rudolfas Steineris. Valdorfo pedagogika remiasi įsitikinimu, kad ugdymas turi būti ritmiškas, multisensorinis ir ugdyti visą vaiką ne tik intelektualiai, bet ir emociškai, kūrybiškai bei socialiai.

Valdorfo filosofija remiasi trimis pagrindiniais vaiko raidos etapais: (nuo gimimo iki 7 metų, nuo 7 iki 14, nuo 14 iki 21), o kiekvienas etapas turi savo ugdymo užduotis. Pavyzdžiui, iki 7 metų pagrindinis ugdymas vyksta per judesį, pojūčius, žaidimą ir ritmą (dienos, metų laikų). Valdorfo pedagogikoje suaugusiojo užduotis yra ne tik perduoti žinias, bet būti pavyzdžiu, kurti gyvenimo, dienos ritmą bei saugiai, kūrybiškai atliepti vaiko vidinį pasaulį.

Šiuo straipsniu kviečiame susipažinti su abejomis filosofijomis ir suprasti kaip Montessori bei Valdorfo metodai gali papildyti vienas kitą. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodologijų skirtumai per septynias sritis:

Montessori ir Valdorfo požiūrių palyginimas

Sritis	Montessori	Valdorfas
Vaiko vaidmuo	Aktyvus tyrinėtojas, vedamas vidinės motyvacijos	Vaizduotės kūrėjas, pasineriantis į simbolinį žaidimą
Suaugusiojo vaidmuo	Gidas ir stebėtojas	Pasakotojas ir įkvėpėjas
Aplinka	Tvarkinga, struktūruota, aiški, pritaikyta vaikui	Šilta, jauki, estetiška, natūrali
Žaislai / priemonės	Paprasti, realistiniai, skatinantys tikslumą ir savarankiškumą	Rankų darbo, natūralūs, atviri žaidimui ir vaizduotei
Akademiškumas	Ankstyvas akademinis ugdymas (skaitymas, rašymas, matematika), kai vaikas tam pasiruošęs	Dėmesys žaidimui ir ritmui, akademika sąmoningai nukeliama iki maždaug 7 metų
Vaizduotė / fantazija	Ankstyvame ugdyme prioritetas teikiamas realaus gyvenimo praktikos veikloms, vėliau vaizduotė tampa pagrindiniu įrankiu besimokant, t.y. sujungiant konrečias priemones su abstrakčiomis idėjomis.	Skatinama per pasakas, dainas, simbolinį žaidimą
Dienos ritmas ir laisvė	Laisvė pasirinkti veiklą individualiai nepertraukiamo darbo ciklo metu, aiški atsikartojanti dienos rutina savo veiklų eiliškumu.	Aiškus bendras vaikų dienos / savaitės ritmas bei akcentuojamas laisvas žaidimas

Mokslinis žvilgsnis: ką sako tyrimai?

Abi filosofijos remiasi vaikų raidos principais, kurie šiuolaikiniame moksle laikomi svarbiais:

🔹 Jautrūs periodai ir smegenų plastiškumas
Montessori išskyrė „jautriuosius periodus“ – laikotarpius kai vaikai ypatingai imlūs tam tikrai informacijai – šis požiūris atitinka ir dabartinius neuromokslo atradimus (Diamond, 2013). Leisdami vaikui pasirinkti veiklą savarankiškai, suteikiame galimybę jam atliepti savo smalsumą ir vidinę trauką mokytis, padedame lavinti dėmesį, vidinę motyvaciją ir atsakomybę.

🔹 Ritmas ir simbolinė vaizduotė – emociniam saugumui
Valdorfo filosofijoje didelis dėmesys skiriamas pastovumui, metų laikų kaitai, pasakoms. Psichologai pabrėžia, kad simboliniai vaizdiniai padeda vaikui apdoroti emocijas, o aiškus ritmas stiprina nervinę sistemą.

🔹 Sensorinis pažinimas ir judesys
Abi kryptys pripažįsta pojūčių svarbą – nuo veiklų, kurios lavina smulkiąją motoriką, iki aktyvaus judėjimo lauke. Šios patirtys padeda formuotis dėmesiui, lavina atidumą bei savikontrolę.

Kaip Montessori ir Valdorfo principus suderinti namuose?

Montessori struktūra + Valdorfo natūralumas
Galite naudoti Montessori aplinkos organizavimo principus ir metodui būdingas lentynas, bet jose laikyti natūralius, atvirus Valdorfo tipo žaislus – medines netaisyklingų formų figūrėles, audinius, skareles, rankų darbo lėles.

Rytinė praktinė veikla + popietinė vaizduotė
Rytą vaikas pilsto, pjausto, šluoja (Montessori), o popiet klausosi pasakos, piešia su vaškinėmis kreidelėmis ar žaidžia simbolinį žaidimą (Valdorfas).

Kūrybiški rankdarbiai
Abi filosofijos vertina darbą rankomis – molio lipdymas, gamtos menai, maisto gaminimas. Tai skatina susikaupimą, kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką.

Svarbiausia ne kruopščiai taikomas metodas, o atliepiantis ryšys su vaiku

Daugelis tėvų jaučiasi pasimetę tarp šių ugdymo metodikų, lyg reikėtų pasirinkti „vieną teisingą kelią“.

“Žaidimai ir turimos priemonės namuose gali derėti iš abiejų pasaulių. Pavyzdžiui, Montessori įkvėptos priemonės, tokios kaip dėlionės, rūšiavimo veiklos, įgūdžių dėžutės skatins savarankiškumą, dėmesio sutelkimą, vidinę vaiko motyvaciją, o Valdorfo filosofijos įkvėpti žaidimai su lėlėmis, pasakų nameliais ar medinėmis figūrėlėmis augins kūrybiškumą ir lavins vaizduotę. Čia svarbiausia nepamesti abiejų metodų esmės – pagarbos vaiko savikūros procesui.” – dalinasi ankstyvojo ugdymo ekspertės Miglė Rimeikė ir Austėja Stanickienė.

Skirtingi keliai į tą patį tikslą

Montessori ir Valdorfo filosofijos kviečia mus sulėtėti, pasitikėti vaiku ir auginti jį ne skubant, o stebint. Nors jų keliai skirtingi, jų tikslas tas pats: ugdyti vaikus, kurie jaučiasi saugūs, vertingi ir smalsūs.