Buvo laikotarpis, kai iš vyro komplimentus turėjau tiesiog iškaulyti. Žinoma, visą kaltę verčiau tik jam.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Maniškis – mažakalbis, tad išsiaiškinti, kodėl tas visas komplimentų vandenynas (kuris, maniau, neišseks iki gyvenimo galo) ėmė ir taip greit nuslūgo, buvo kone neįmanoma. Tik kartą netyčia tarstelėjo: na kokie “gražiai atrodai”, kai tave matau tik įsisupusią į treningus.
Aš, kiek prijaučianti feministinėms idėjoms, pasiutau – na, kuo čia dėti treningai? Prie altoriaus juk žadėjome – „ir džiaugsme, ir bėdoje“, ir kunigas, maniau, linkėjo žvelgti į vienas kitą nepaisant su treningais, ar su vakarine suknele.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Paskutiniame viešame pasirodyme prieš gimdymą Kate Middleton tiesiog švytėjo
Be pagražinimų: 10 faktų apie lieknėjimą po gimdymo
Įniršiui atslūgus pagalvojau – joks čia ne seksizmas. Kiek jam pabodę treningai, tiek mane pačią erzina prairusios kojinės ar šlepetės, nuplyšusiais padais. Ir jis rytais su kostiumu kur kas simpatiškesnis nei vakarais prie televizoriaus, pasidabinęs antikvariniais drabužiais.
Ir čia ne tik apie treningus. Gyvenimas dviese užliūliuoja, rutinoje paskęsta ne tik aistra ir romantika, bet ir kadaise puoselėtos svajonės ar kalnus verčiantis užsispyrimas.
Pamiršti stengtis dėl savęs, dėl jo, dėl rytojaus. Darbai, namai, vakarienė ir žaidimai su vaikais – viskas, kas terūpi.
Rutina gali greitai nužudyti net ir karščiausius jausmus, didžiausias svajones. Kaip ir metai ar dveji su vaiku simpatišką merginą paversti nykia tetule. Juk žinai, apie ką kalbu: jei tu, kaip ir aš, pasirinkai kelis metus skirti tik vaikelio auginimui, kartą kitą išsigąsti, pažiūrėjusi į veidrodį, kuriame – kone nusivylusi, nei savimi, nei gyvenimu nepatenkinta namų šeimininkė.
Kad ir koks būtų nuostabus laikas su vaikais, ne į naudą visą jį paskirti tik jiems. Sakau: laiminga mama, laimingas vaikas. Kasdieniuose motinystės rūpesčiuose nedera pamiršti, kad mama visų pirmiausia – moteris, žmona ar tiesiog žmogus, su savo norais ir aistromis.
Tad čia apačioje – sąrašas paprastų patarimų, gelbėjančių mane tuomet, kai veidrodyje išvystu tą pačią nusivylusią tetulytę, kiek primiršusią pačią save. Gal jie padės ir tau?
Treningų namuose vis dėlto atsisakiau, o vietoj jų susiradau patogesnių sijonų, kelnių, palaidinių, vietoj šlepečių pasirinkau lengvus batelius. Atrodo, na, ir koks čia stebuklas. Bet kasryt save išvysti veidrodyje kiek dailiau pasipuošusią ir pasitempusią kur kas maloniau. Ir bet koks sijonas kur kas gražiau net už dailiausius treningus!
Nusipirk raudoną lūpdažį! Jei tavo rankinėje – tik vazelinas ir bespalvis lūpų blizgesys, išdrįsk kartą kitą papuošti lūpas kuo nors ryškiu. Pasiūlymas, pritariu – banalus, bet koks efektas! Praėjo nemažai laiko, kol prisijaukinau ryškias spalvas, ir dar dabar ne kas dieną išdrįstu jomis teptis. Nes kartu su raudonomis lūpomis privalu pasitikėjimas savimi, kiek atidesnis dėmesys išvaizdai ir, žinoma, koketiška šypsena. O tada jau nori ar nenori, tiesiog privalai jaustis pačia gražiausia.
Buvo ir man – vos sužinojau, kad esu nėščia, dar tą pačią dieną lėkiau į knygyną pirkti knygų – pradedant nėštumo chronologija, baigiant ikimokykliniu vaikų ugdymu. Skaityti apie tai smagu, tačiau galiausiai su vaikų neturinčiais draugais nebeturi apie ką kalbėti, o jiems, sutik, nuolatiniai aikčiojimai apie savuosius angelėlius juk nusibosta. Knygos – ne tik vaistas nuo bet kokių ligų, bet ir gera pradžia naujiems, įkvepiantiems pokalbiams su antrąja puse.
Sako, moterys keičia šukuosenas kaskart, kai jų gyvenime pasikeičia vyras šalia. Ar įvykus bet kokioms kitoms gyvenimiškoms kataklizmoms. Radikalių pasikeitimų kirpykloje pati skaičiuoju vos du, bet dar po kelias savaites po jų skraidžiau lyg ant sparnų! Tikrai taip, pirmi kirpčiukai ar pirmąkart per 27-erius gyvenimo metus nurėžti plaukai džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi prideda beprotiškai daug. O kartu – ryžto naujiems iššūkiams, kiek rimtesniems už pokyčius kirpėjos kėdėje.
Jei esi viena tų, užsimojusių dėl savo angelėlio visus darbus pastumti šalin metams ar dviems, sutik, pamiršti savo asmeninius norus, svajones ir pomėgius labai lengva. Pasiteisini – nėra laiko, trūksta galimybių. Tačiau kelios valandos per savaitę vien sau yra labai daug! Aš atradau piešimą – 4 valandas per savaitę stoviu prie molberto. Šis laikas man – aukso vertės, o tėčiui ir sūnui – tos retos valandos tik dviese.
Kuomet namuose praleidi bene visą savo laiką, juk nori, kad šie blizgėtų. Tačiau iki liguisto perfekcionizmo – vos mažas žingsnis. Bent taip atsitiko man: vieną dieną supratau, kad dulkės lentynose tapo vienu iš pagrindinių kasdienių interesų, o Augusto išmėtytų žaislų rinkimas tęsdavosi nuo ryto iki vakaro. Supratau – reikia atsipalaiduoti. Tvarkymui paskyriau kelias valandas laiko per savaitę, ne daugiau. Ir jei šiandien namuose idealia tvarka nežiba, kiek laiko liko visai kitai veiklai!
Sportuok! Nėštumas pakoreguoja dažnos figūrą, na, bent jau aš skaičiavau dviženklį skaičių papildomų kilogramų. Ir kaip pykau ant vyro, kai šis, praėjus vos kelioms savaitėms po gimdymo mane kas vakarą vertė daryt atsilenkimus! Teisinausi – sunku, nėra jėgų, o juk ir tu privalai mane mylėti tokią, kad ir su keliais dydžiais didesniais drabužiais! Tačiau po mėnesio vakarinių mankštelių jau įsigijau sportinius batus, ir nors asfaltą dar dengė ledas, bėgdavau į stadioną. Į naudą ne tik figūrai, bet ir savijautai – kiekvienas nubėgtas kilometras grįždavo bumerangu: naujų jėgų, geros nuotaikos, idėjų ir įkvėpimo. O geriausia – vėl spindinčios antrosios pusės akys ir krūvos komplimentų!