Tapus tėvais, gyvenimas keičiasi iš esmės: miegas – deficitas, prioritetai – perstumdyti, o laikas vienas kitam – tirpsta tarp sauskelnių, buteliukų ir bemiegių naktų. Nenuostabu, kad vis daugiau moterų tyliai, o kartais ir atvirai prisipažįsta:
„Nebemyliu savo vyro nuo tada, kai gimė vaikas.“
Tokia frazė daug kam skamba lyg gėda ar kaltė. Tačiau psichologai sako: tai daug dažnesnis jausmas, nei galėtume pagalvoti, ir ne visada reiškia santykių pabaigą. Kartais – tai tiesiog signalas, kad meilė keičia formą.
Kai tėvystė tampa lūžiu santykiuose
Viena iš atvirai pasisakiusių mamų – Inga, auginanti 2 metų dukrytę:
„Nėštumo metu galvojau, kad mūsų ryšys su vyru taps dar stipresnis. Bet kai gimė dukra, jaučiausi lyg likau viena. Vyras vis dar gyveno savo gyvenimą, o aš – kitoje realybėje. Po metų jaučiausi nebe partnerė, o tik mama. Ir nuoširdžiai – meilė jam dingo.“
Ingos istorija – ne išimtis. Tapus tėvais, pora pereina galingą transformaciją, kurioje ne visada lieka vietos romantikai, flirtui ar net švelnumui.
Kodėl taip nutinka?
Psichologai įvardija keletą pagrindinių priežasčių, kodėl meilė poroje gali „užgesti“ gimus vaikui:
- Fizinė ir emocinė išsekimas – mamos dažnai jaučiasi pervargusios, neįvertintos, o tai atitolina nuo partnerio.
- Skirtingas tėvystės suvokimas – jei vienas tėvų jaučiasi „paliktas vienas“, ima augti nuoskaudos.
- Pasikeitęs identitetas – moteris tampa mama, ir neretai tai užgožia jos kaip partnerės vaidmenį.
- Trūksta laiko dviese – kai nėra buvimo be vaiko, dingsa artumas.
- Neišsakyti lūkesčiai – kas turi keltis naktį, kas gamina, kas „laiko“ emocinį krūvį?
Ar tai normalu?
Taip, tai gali būti normalu – bet ne ignoruotina.
Meilė yra procesas. Ji gali sustoti, nutolti, išblukti – bet tai nereiškia, kad jos nebeliko visam laikui. Dalis porų patiria „meilės pauzę“ – kai ryšys išnyksta iš matymo lauko, bet vėl atsiranda, kai emocijos nurimsta, kai vaikas paauga, kai pora susigrąžina laiką vienas kitam.
Svarbiausia – atpažinti, ar tai išsekimo fazė, ar giluminis atsiskyrimas.
Ką verta sau nuoširdžiai paklausti?
- Ar jaučiuosi suprasta ir išgirsta savo santykiuose?
- Ar šis atšalimas – nuovargio pasekmė, ar jaučiu tikrą atsiskyrimą?
- Ar stengiamės išlaikyti ryšį – ar viską aukoju tik vaikui?
- Ar pasikeitė mano lūkesčiai vyrui – ar jis apie tai žino?
Kartais meilė keičia formą – tampa ramesnė, mažiau aistringa, bet gilesnė. O kartais ji išties pranyksta – ir tai taip pat yra gyvenimo dalis.
Ką galima daryti?
1. Skirkite laiko sau ir porai
Net jei tai – 20 minučių per savaitę. Be vaiko, be telefonų. Tik JŪS.
2. Kalbėkite ne tik apie vaiką
Grįžkite prie to, kas jungė jus prieš tėvystę. Muzika? Pokalbiai? Svajonės?
3. Ieškokite pagalbos
Porų terapija ar šeimos konsultacija gali būti puiki pradžia susigrąžinti ryšį.
4. Leiskite sau jausti
Tai, kad laikinai nemyli – nereiškia, kad esi bloga žmona ar mama. Tai reiškia, kad esi pavargusi, išgyveni, ieškai savęs.
