Bulvė ar morka? Bananas ar obuolys? Kokį patiekalą dar pagaminti su ryžiais, nes tai – vienintelė mažylio mėgstama kruopa? Kūdikių primaitinimas tėvams visuomet kelia daug klausimų. Vilnietei, dviejų vaikų mamai, Jurgitai Surplienei – taip pat. Todėl ji ir ryžosi vienam dideliam darbui.
Dviejų vaikučių – Beno (3 m. 5 mėn.) ir Jokūbo (1 m. 1 mėn.) – mama Jurgita Surplienė savo naujosios „Mažylio receptai” knygos nevadina tik receptų knyga. “Pirmiausia – tai knyga apie maistą vaikams. Joje gaminantys savo mažiesiems, ras ne tik daug originalių, būtent lietuviškam mažylių skoniui ir Lietuvoje augančių produktų asortimentui pritaikytų patiekalų receptų, bet ir daug naudingos informacijos apie mažylių mitybą”, – sako knygos autorė. Su Jurgita kalbamės apie jos asmeninę patirtį bei lietuvių vaikų mitybos įpročius.
TAIP PAT SKAITYKITE:
10 santuokos klaidų, kurias darydavo anksčiau: ar iš jų pasimokėme?
Vaiko lytis buvo staigmena: skaitytojos gimdymo istorija
Visa tiesa apie Ožiaragį ir jo santykius su kitais Zodiako ženklais
Kokia Jūsų asmeninė patirtis, pradėjus primaitinti sūnelius?
Šis etapas (kalbu apie pirmojo mažylio primaitinimo pradžią) buvo naujas visiems – tiek mūsų mažyliui Benukui, tiek mums, tėveliams. Klausimų buvo daug, atsakymų, patarimų ir nuomonių – irgi daug, buvo nedrąsu, o norėjosi viską daryti teisingai.
Daug apie primaitinimą klausdavau mūsų mažylį prižiūrinčios gydytojos, skaičiau knygas, žurnalus, domėjausi internete, užsienio svetainėse (bet jų rekomendacijos labai skiriasi nuo mūsų, tad šaltinis nelabai patikimas) ir pamažu, visa praktiškai išbandydama, kaupiau tą patirtį ir drąsą gaminant mažyliui sveiką ir kuo galima įvairesnį maistą.
Primaitinant antrąjį mažylį Jokūbą jau buvo paprasčiau, lengviau ir drąsiau. Džiaugiuosi, kad mano mažyliai, skanaudami naujų produktų, buvo valgūs, smalsūs ir kol kas nepasireiškė alergijų maistui, tad galėjome eksperimentuoti virtuvėje gaminant ir ragaujant pačius įvairiausius patiekalus. Žinoma, su didžiausiais alergenais (kiaušiniu, pieno produktais, žuvimi, riešutais, citrusiniais vaisiais ir kt.) pažindinau mažylius atsargiai, iš lėto, mažomis porcijomis.
Kaip manote, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria tėvai, pradėję gaminti vaikams “rimto” maisto?
Kalbant apie savo asmeninę patirtį, labiausiai ieškojau patikimos informacijos apie produktų įvedimą – kokius produktus nuo kada skanauti, kaip juos paruošti (kiek laiko virti, troškinti, kad nedingtų vitaminai; kuriuos galima šaldyti, kuriuos ne; kaip atskirti prinokusius, prisirpusius; kokių vitaminų kurie produktai turi; kokių savybių turi skirtingi produktai – kurie pučia pilvuką, kurie kietina, skystina vidurius; kuriuos produktus galima-negalima derinti tarpusavyje; kurie produktai labiausiai alergizuoja-nealergizuoja; kaip keičiasi mažylių fiziologija – kada mažylis gali pradėti skanauti rupesnį, kada – pjaustytą ir nesmulkintą maistą, kiek kartų per dieną skanauti, kokiomis porcijomis ir kiekiais ir kt.
Vieno praktinio šaltinio, kuriame būtų galima rasti viską apie mažylių primaitinimą „žaliems” tėveliams „nuo-iki” lietuvių kalba, su Lietuvos gydytojų rekomendacijomis nebuvo. Aišku, tėveliams aktualūs ir įvairūs praktiniai dalykai: ką daryti, kai mažylis valgo nenoriai (mums šios problemos nebuvo) ir žinoma – kaip greitai ir paprastai paruošti įvairių patiekalų skirtingo amžiaus mažyliams. Žinoma, pati daug ką dariau taip, kai sakė mamos nuojauta, bet manau, kad žinoti svarbiausias medikų rekomendacijas ir patarimus visgi yra būtina.
Ar tiesa, kad viena populiariausių daržovių, gaminant vaikams iki metų, yra bulvė?
Pirmosioms tyrelėms ruošti gydytojai rekomenduoja naudoti Lietuvoje augintas, neaštrias, lengvai virškinamas daržoves – bulvės yra vienos tokių. Be to, tai viena nekalčiausių (alergizavimo prasme) daržovių, dėl to gydytojai pažintį su tirštu maistu ir rekomenduoja pradėti nuo bulvių (arba morkų), po to jas maišant su kitomis daržovėmis, mėsa, žuvimi.
Tačiau kalbant apie mažylio pirmųjų metukų meniu, mažylis iki pirmojo gimtadienio turėtų paragauti per 70-80 skirtingų produktų – įvairiausių daržovių, kruopų, vaisių, uogų, kaip ir mėsos, žuvies, pieno produktų, tad bulvės lieka tik vienu produktu iš tų 70-80 – populiariausiu jo daryti nevertėtų, yra daug maistingesnių ir vitaminingesnių daržovių.
Reikia atminti, kad mažylio mityboje svarbiausia įvairovė, kad augantis organizmas gautų kuo daugiau vitaminų ir maistingųjų medžiagų iš skirtingų produktų.
Kodėl jūs akcentuojate Lietuvoje užaugintus produktus?
Lietuvoje augančios, mūsų organizmams įprastos, neaštrios, lengvai virškinamos daržovės ir vaisiai, uogos – daug vertingesnės nei atvežtinės, ypač jei kalbame apie savo ar močiučių darželiuose, taip pat – ūkininkų ekologiškuose ūkiuose užaugintas daržoves, vaisius, uogas. Dėl to kalbant knygoje apie kiekvieną produktą, augantį Lietuvoje, primename ir jo sezoniškumą, kad planuojant mažylio primaitinimo pradžią būtų galima geriau užsišaldyti šių sveikų produktų šaldiklyje (mat šaldytas daržoves, vaisius ir uogas šaldiklyje galima laikyti iki metų, paprasčiau kalbant – iki kito sezono) nei pirkti jų parduotuvėse atvežtų iš kitų šalių ne mūsų lietuviškojo sezono metu.
Mano pačios mažyliai išragavo pačių įvairiausių lietuviškų daržovių, vaisių ir uogų – ir tų populiariausių, ir mamyčių mažiau naudojamų, nors maistingumo prasme – labai vertingų – cukinijų, šparaginių pupelių, ropių, kukurūzų, rabarbarų, ridikėlių, agrastų, serbentų, spanguolių, svarainių, gervuogių ir kt.
Jurgita Surplienė su Benu ir Jokūbu. Aidos Chlebinskaitės nuotr.
Kokia Jūsų nuomonė apie pramonines tyreles ir košeles, skirtas kūdikiams ir vaikams?
Maisto gaminimas namuose patiems turi daug pranašumų – jūs tiksliai žinosite, ką valgo jūsų mažylis, mažylis valgys maistą, tik ką pagamintą iš šviežių produktų, gamindami maistą namuose pažinsite mažylio skonį, derinsite skirtingus produktus, pratinsite prie skirtingų skonių kaskart vieno ar kito produkto įdėdami daugiau ar mažiau, lengviau atpažinsite mažylio organizmo reakcijas į kiekvieną naują produktą, be to – taip pigiau ir ekonomiškiau.
Kažkur teko skaityti straipsnį apie tai, kad ypač atsargiai į įvairius naujus produktus žiūri prie pramoninių tyrelių įpratę mažyliai – atsakymas paprastas, tiesiog jie įpranta prie kelių skirtingų rūšių tyrių, košių skonių (ypač, jei perkamos vieno gamintojo tyrelės, košės), kvapų ir kiekvienas naujas skonis, kvapas atrodo nepažįstamas ir tuo pačiu neskanus, nesaugus. O kai mažylis ragauja kaskart skirtingų produktų derinių, skirtingų spalvų, kvapų tyrių, košių su skirtingais ingredientais, jis tampa drąsesnis ir atviresnis ragauti vis kažką naujo.
Suprantama, nesu kategoriškai nusiteikusi prieš tokį maistą mažyliams – žinoma, išvykus iš namų, keliaujant, svečiuojantis kažkur labai patogu ir saugu turėti pramoniniu būdu paruoštų konservuotų tyrelių ar užpilamų košių, bet būnant namuose patiems galima lengvai, greitai ir paprastai priruošti pačių įvairiausių skanių ir sveikų patiekalų savo mažyliams.
Kas jums, rašant knygą, tapo “atradimu”?
Pirmasis žingsnis knygos link arba tiksliau – knygos priešistorė buvo prieš dvejus metus gimusi mano internetinė svetainė www.mazylioreceptai.lt, kuri kasdien vis pilnėjo tuo, kas man, o vėliau ir kitiems tėveliams buvo “atrasta” ir nauja: išbandytais ir pamėgtais receptais, įvairiausiais mus konsultavusių gydytojų patarimais, rekomendacijomis ir kt.
Vėliau gimė antras mažylis – Jokūbas, tų klausimų vis dar atsirasdavo. Tad į knygą sukeliavo visa tai, kas per tuos 3,5 metų buvo “atrasta”, sužinota ir nauja man (aišku į visa tai buvo pažiūrėta naujai, iš naujo konsultuotasi su gydytojais ir pan.) , o dabar galbūt bus “atrasta”, sužinota ir nauja kitiems, ypač pirmojo vaikelio susilaukusiems ar belaukiantiems tėveliams.
Žinoma, knyga savo turiniu nebūtų patikima, jei tai būtų tik mano, kaip mamytės patirtis – rengiant knygą daug konsultavo Lietuvoje pripažinti medikai – biomedicinos mokslų daktaras, docentas, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas, medicinos mokslų daktarė, docentė, vaikų ligų gydytoja, vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė ir gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė. Jų patarimai buvo neįkainojami sudarant maisto įvedimo lentelę pagal mažylių amžių, ruošiant informaciją apie alergizuojančius maisto produktus, taip pat rengiant receptus, derinant juose produktus ir visais kitais mažylių primaitinimo klausimais.
Jurgita mielai sutiko padovanoti keletą receptų iš savo naujosios knygos:
Kepti obuoliukai, kriaušytės
Universalus receptas tiek patiems mažiausiems (nuo 6-7 mėn.): žali obuoliai, jų sultys netinka mažyliui, jei jo viduriukai laisvesni ar pučia pilvuką – tokiam vaikui pasiūlykite apvirto arba kepto obuoliuko.
Tiek ūgtelėjusiems mažyliams, pasirinkus vieno ar kito įdaro obuoliukams.
Reikės:
obuolių;
kriaušių.
Paruošimas
Obuolius nuplaukite, viršūnėles nupjaukite, vidų išskobkite (lengviausia smailiuoju skustuko galu), kad liktų 0,5-1 cm sienelė ir kepant neprakiurtų dugnas. Žievelę subadykite šakute arba peiliu negiliai įpjaukite aplink visą obuolį, lyg brėždami pusiaują (kad kepdama žievelė nesutrūkinėtų, tik stebėkite, kad obuoliai neperkeptų, nes žievelė susiraitys). Galite perpjauti obuolius ir pusiau – taip lengviau išskobsite sėklalizdžius.
Aidos Chlebinskaitės nuotr.
Kriaušes nuplaukite, perpjaukite per pusę, išskobkite sėklalizdžius, žieveles subadykite šakute, kad kepdamos kriaušės nesutrūkinėtų.
Išdėliokite obuolius, kriaušes skardoje (į ją galima įpilti šiek tiek vandens arba iškloti kepimo popieriumi) ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min., kol suminkštės.
Įdaryti obuoliai
Kepti obuoliukai skanūs ir šilti, ir pravėsę.
Reikės:
obuolių;
produktų skirtingiems įdarams (žvilgt toliau).
Obuolių įdarai pasirinktinai (1 obuoliui – 1 šaukštas įdaro):
ištrinta varškė, truputis cukraus ir cinamono;
ištrinta varškė, sutrintos uogos ir vaisiai;
ryžių, avižų dribsnių arba manų košė, 1 saujelė vandenyje išmirkytų razinų ar kitų džiovintų vaisių, truputis cinamono;
vištiena arba kalakutiena (supjaustyta smulkiais gabalėliais, patroškinta nedideliame kiekyje vandens su pasirinktomis daržovėmis, baigiant virti pagardinta prieskoninėmis žolelėmis, šlakeliu grietinėlės ir trupučiu miltų, kad įdaras būtų tirštesnis), tarkuotas fermentinis sūris (geriausia užberti obuoliukams jau baigiant kepti);
vištienos ar kalakutienos faršas (patroškintas garuose, sumaišytas su virtais ryžiais ir tarkuotu obuoliu, pagardintas šlakeliu grietinėlės ir prieskoninėmis žolelėmis).
1 šaukštas faršo – apie 50 g,
1 šaukštas varškės – apie 30 g.
Aidos Chlebinskaitės nuotr.
Paruošimas
Į paruoštus kepti obuolius (žvilgt aukščiau) įdėkite pasirinkto įdaro.
Išdėliokite obuolius skardoje (į ją galima įpilti šiek tiek vandens arba iškloti kepimo popieriumi).
Nupjautą obuolio viršūnėlę galite panaudoti kaip dangtelį įdarui pridengti – mažajam valgytojui tai bus staigmena: „Kas namelyje gyvena?” arba „Atspėk, koks įdaras šiandien slepiasi obuoliuke?”
Kepkite įdarytus obuolius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol suminkštės. Kepimo laikas priklauso nuo pasirinkto įdaro: su varške, kruopų košės įdarais kepkite apie 15-20 min., su mėsa – apie 20-25 minutes.
Paįvairinimas (žvilgt knygos viršelį): įdarytus obuolius galite uždengti sluoksniuotos tešlos plutele. Tešlą iškočiokite, supjaustykite plonomis juostelėmis, supinkite jas obuoliukų viršuje, tešlos likučius nupjaukite. Prieš dėdami obuolius į orkaitę, sluoksniuotos tešlos kepurėles galite patepti plaktu kiaušiniu ir pabarstyti sezamų sėklomis ar aguonomis.
