Sveikų dantų išsaugojimas – viena svarbiausių moksleivių sveikatos problemų. Dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų siekia 98 proc.
Šiandien dėl netinkamos mitybos, blogos burnos higienos vis daugiau mokinių susiduria su ėduonimi ir kitomis ligomis. Ėduonies paplitimas kinta priklausomai nuo gyvenimo įpročių bei kitų veiksnių: mitybos, higienos, sveikatos apsaugos lygio.
Užsienio šalyse, įgyvendinant moksleivių burnos ertmės ligų prevenciją, orientuojamasi į moksleivių, jų tėvų bei visuomenės švietimą, visuomenei prieinamų prevencinių programų kūrimą bei įgyvendinimą. Tuo tarpu Lietuvoje visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė pastebi, kad vis dar stokojama moksleivių, tėvų bei pačios visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo į moksleivių burnos sveikatos palaikymo ir gerinimo procesus. O tai prieštarauja moksleivių burnos ertmės ligų prevencijos tikslams – pasitelkiant tėvus, moksleivius ir medikus įgyvendinti prevencinę veiklą užkertant kelią moksleivių burnos ertmės ligoms. Į moksleivių burnos ertmės ligų gydymą vis dar žiūrima, kaip į trumpalaikį procesą, kurio metu pagydomi negalavimai. Moksleivių apsilankymus pas odontologus dažniausiai sąlygoja dantų ėduonies sukeltas skausmas.
2–6 metų vaikų dantų būklė: 11,8 proc. labai geri, sveiki (KPI labai žemas, žemas). 10,9 proc. – geri KPI (vidutinis). 12,7 proc. – dantys blogi arba labai blogi (KPI labai aukštas, aukštas).
7–11 metų mokinių dantų būklė: 21,1 proc. labai geri, sveiki (KPI labai žemas, žemas). 18,14 proc. – geri KPI (vidutinis). 41,35 proc. mokinių dantys blogi arba labai blogi (KPI labai aukštas, aukštas).
12–18 metų mokinių dantų būklė: 23,7 proc. labai geri, sveiki (KPI labai žemas, žemas). 20,5 proc. – geri K PI (vidutinis). 55,8 proc. mokinių dantys blogi arba labai blogi (KPI labai aukštas, aukštas).
Kas bus toliau? Dėl to nerimauja visuomenės sveikatos specialistė Sandra Kapeliorienė.
Ėduonies profilaktikai labai svarbu maisto sudėtis, savybės ir mitybos rėžimas, todėl rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus, patariama rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių saldumynų, saldainių.
Vykdant profilaktikos programas labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp burnos higienistų ir gydytojų odontologų, mokytojų, socialinių darbuotojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų.
Daugumos vaikų burnos ligų galima išvengti, tačiau mokytojai ir vaikų tėvai skundžiasi burnos higienos žinių stoka. Profilaktinių programų įgyvendinimą apsunkina nepakankamas odontologinių paslaugų prieinamumas finansiniu ir geografiniu požiūriu, nekontroliuojama prekyba nesveikais užkandžiais prie mokyklos ribų ir kai kuriose mokyklose, vaisių bei daržovių stoka moksleivių mitybos racione.
Ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai yra atsakingi už mokinių sveikatos priežiūrą ir sveikatos išsaugojimo principų mokymą. Būtent mokymas yra kasdienės visuomenės sveikatos specialistų veiklos dalis. Mokymo procese labai svarbų vaidmenį atlieka mokinių tėvai. Komandos, kurios tikslas būtų išsaugoti sveikus moksleivių dantis, nariais turėtų tapti gydytojai odontologai, burnos higienistai, visuomenės sveikatos specialistai ir moksleivių tėvai. Tačiau visuomenės sveikatos specialistė Sandra Kapeliorienė pasigenda aktyvaus tėvų dalyvavimo vaikų dantų išsaugojimo programose.
Daugelio mokslininkų atliktos studijos pabrėžia netinkamą moksleivių mitybą kaip priežastį burnos ertmės ir kitoms ligoms atsirasti. Tėvai, puoselėdami besąlygišką meilę savo vaikams bei siekdami patenkinti jų poreikius ir norus, neretai nepaiso tam tikrų mitybos taisyklių ir leidžia vaikams valgyti maistą, kuris padidina riziką susirgti burnos ertmės ligomis. Be to, mokyklinio amžiaus vaikai patys geba nusipirkti tam tikrų užkandžių, kurie nerekomenduojami norint išvengti burnos ertmės ir kitų ligų.
Pagrindiniai produktai, galintys suaktyvinti ar paskatinti burnos ertmės ir kitas ligas – cukrus, daug angliavandenių turinčio, blogai apdoroto maisto ir saldžių gėrimų vartojimas. Minėti rizikos veiksniai sąlygoja ne tik moksleivių burnos ertmės ligas einamuoju laikotarpiu, bet ir skatina antsvorį ir nutukimą, prisideda prie daugelio neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, 2 tipo diabetą ir kai kuriuos vėžinius susirgimus.
Norint išvengti šių ir panašių problemų turi būti taikomi ir akcentuojami pagrindiniai racionalios mitybos principai. Būtina mokyklose įtraukti nemokamą moksleivių maitinimą kartą per dieną ‚‚švediško‘‘ stalo principu ne tik 1–2 klasių mokiniams, bet ir visiems pradinukams.
Apibendrinant galima teigti, kad netinkama mityba, technologiniai pokyčiai bei mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas angliavandenių vartojimas, baltymų, riebalų ir angliavandenių balanso maisto racione nebuvimas, per mažas dėmesys vitaminams neigiamai veikia moksleivių burnos sveikatą ir sąlygoja kitų ligų atsiradimą.
Sveikatos raštingumo gerinimas ir sveikatai nepalankaus elgesio koregavimas yra laikomi efektyviais metodais siekiant išvengti tiek odontologinių, tiek ir kitų ligų.
