Baimės yra natūrali vaikystės dalis. Augant ir pažįstant pasaulį, vaikai patiria įvairių emocijų, tarp jų ir nerimą ar baimę. Nors kai kurios baimės praeina savaime, kitos gali tapti iššūkiu tiek vaikui, tiek tėvams.
Kodėl vaikai bijo?
Vaiko baimės gali kilti dėl:
natūralaus vystymosi proceso – mažyliai bijo garsų, nepažįstamų žmonių, o vyresni vaikai gali bijoti tamsos ar pabaisų.
gyvenimo pokyčių – nauja aplinka, darželis, mokykla ar net naujas šeimos narys gali kelti nerimą.
Neigiamos patirties – nemalonūs įvykiai, pavyzdžiui, nukritimas ar išgąsdinimas, gali suformuoti baimes.
Tėvų ar aplinkinių reakcijos – jei tėvai nuolat rodo nerimą ar patys bijo tam tikrų dalykų, vaikai gali perimti šias baimes.
Dažniausios vaikų baimės pagal amžių
0–2 metai: nepažįstami žmonės, garsūs garsai, atsiskyrimas nuo tėvų.
3–5 metai: tamsa, pabaisos, gyvūnai, svetimi žmonės, garsūs triukšmai (perkūnija, dulkių siurblys).
6–12 metų: mokykla, atsiskyrimas nuo tėvų, tamsa, vienatvė, socialinės situacijos, ligos, mirtis.
Paauglystė: bendraamžių nuomonė, egzaminai, ateitis, nesėkmės baimė.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu stebėti jo individualias baimes ir jas suprasti.
Kaip padėti vaikui įveikti baimes?
Priimkite vaiko baimę rimtai
Nors kartais suaugusiems vaikų baimės atrodo juokingos ar nereikšmingos, svarbu jų nenuvertinti.
Nesakykite „Nėra ko bijoti“ – tai nesumažins vaiko baimės, o tik privers jaustis nesuprastu.
Paklauskite „Kaip jautiesi?“ – leiskite vaikui išreikšti savo emocijas.
Patvirtinkite jausmus – sakykite: „Aš suprantu, kad tau baisu. Bet aš esu šalia ir padėsiu tau su tuo susidoroti.“
Padėkite vaikui pažinti ir suprasti baimę
Dažnai vaikas bijo to, ko nesupranta. Kai jis išmoksta daugiau apie tai, kas kelia baimę, ji tampa mažiau gąsdinanti.
Kaip tai padaryti?
Kalbėkitės su vaiku – paprastais žodžiais paaiškinkite, kodėl jis bijo ir kas iš tikrųjų vyksta. Pasinaudokite pasakomis ir istorijomis – skaitykite knygas apie drąsą ar sukurkite istoriją apie vaiko baimę.
Išmokykite vaiką, kaip elgtis tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, jei vaikas bijo šunų, parodykite, kaip prie jų artėti saugiai.
Žaismingas būdas įveikti baimę
Žaidimai padeda vaikams lengviau susidoroti su emocijomis.
Išbandykite šiuos metodus:
- „Žaidžiame drąsą“ – sukurkite scenarijų, kur vaikas yra superherojus, įveikiantis savo baimę
- „Baimės draugas“ – leiskite vaikui „supažindinti“ savo žaisliuką su baime, taip jis pats jausis stipresnis
- „Piešimas ir baimės sunaikinimas“ – paprašykite vaiką nupiešti savo baimę ir kartu „panaikinkite“ piešinį (suplėšykite, uždažykite, užklijuokite lipdukais).
Palaipsniui supažindinkite vaiką su tuo, ko jis bijo
Vadinamoji „palaipsnio susidūrimo“ technika gali padėti mažinti baimes.
Kaip tai padaryti?
Jei vaikas bijo tamsos – pradėkite nuo miego su naktine lempa, palaipsniui mažinkite šviesos kiekį.
Jei vaikas bijo šunų – iš pradžių leiskite jam stebėti šunis iš tolo, vėliau priartėkite, kol galiausiai jis galės pats paglostyti draugišką šunį.
Svarbu nenuvesti vaiko tiesiai į tai, kas jam baisiausia, o leisti jam žengti mažais žingsneliais.
Rodykite pavyzdį ir mokykite atsipalaidavimo būdų
Vaikai dažnai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, todėl jei tėvai rodo ramybę ir pasitikėjimą, vaikas jaučiasi saugiau.
Kaip tai padaryti?
Kvėpavimo pratimai – mokykite vaiką giliai įkvėpti ir iškvėpti, kai jaučia baimę.
Ramybės ritualai – šilta arbata, jaukus pokalbis prieš miegą gali sumažinti nerimą.
Humoras – kartais baimė praranda savo galią, kai apie ją pasijuokiama (pvz., jei vaikas bijo pabaisų, galite sukurti juokingą istoriją apie tai, kaip pabaisa pamiršo valyti dantis ir todėl negali išlįsti).
Kurkite saugią aplinką
Vaikai jaučiasi saugūs tada, kai žino, kad gali pasitikėti savo tėvais.
Aiškiai pasakykite, kad visada esate šalia.
Sukurkite raminančią rutiną prieš miegą, jei vaikas bijo tamsos.
Padėkite vaikui suprasti, kad kiekviena baimė yra įveikiama.
Kada kreiptis pagalbos?
- dauguma vaikų baimių yra laikinos ir natūralios, tačiau jei pastebite, kad:
- vaiko baimės labai stiprios ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
- jis pradeda vengti tam tikrų vietų, žmonių ar veiklų.
- baimė sukelia fizinius simptomus (pvz., pilvo ar galvos skausmus).
- ji trunka ilgiau nei kelis mėnesius ir nepraeina net su jūsų pagalba.
Tuomet gali būti naudinga pasitarti su vaikų psichologu, kuris padės rasti tinkamus sprendimus.
