Vieni vardai „ateina“ greitai, vos pažvelgus į gimusio mažylio akis, kitus tėvai nešiojasi širdyje daug metų, o būna ir taip, kad ilgą laiką „nelimpa” nė vienas… Ar renkant vardą svarbus tik jo skambesys?
Vardo galia
Turbūt ne naujiena, kad vaikui patariama duoti tokį vardą, kuris būtų lengvai ištariamas, derėtų su pavarde, turėtų teigiamą reikšmę.
Įdomu, ar vardas gali turėti įtaką žmogaus būdui, jo poelgiams, mintims, netgi gyvenimui? Vienos nuomonės, žinoma, nėra, tačiau visgi linkstama manyti, kad vardą parinkti reikia atsakingai ir neužtenka vien gražaus jo skambesio… Neretai tikima, kad vardas didele dalimi lemia, kokią vietą pasaulyje užims jį turintis žmogus. O numerologai netgi sako, kad vardą reikia rinkti atsižvelgiant į vaiko gimimo datą (čia jau į pagalbą reikia pasitelkti astrologiją bei numerologiją, ir savarankiškai to nepadarysime, jei neišmanome šių subtilybių). Taigi kokių vardų patariama vengti?
– Verčiau nevadinti vaiko kieno nors garbei, o ypač – mirusių žmonių atminimui pagerbti. Kodėl? Manoma, kad vaikas, gavęs tokį vardą, gali pakartoti ano žmogaus likimą? O jei tas žmogus buvo geras ir doras? Kad ir kaip ten būtų, tikriausiai ne visi jo gyvenimo etapai buvo tokie, kad norėtųsi pakartoti, tad „prisirišti” prie kažkieno likimo nereikėtų. Prisiminti ir pagerbti galima ir kitais būdais…
– Patariama vengti vardų, kurių reikšmė neigiama. Pastaruoju metu tai vis labiau populiaru – tėvai varto vardų kalendorius su reikšmėmis, ieško internete, ar jų sugalvoti ir parinkti vardai – gera nešantys. Tarkim, Kęstutis. Lietuviškas vardas, bet… jo reikšmė – „kenčiantysis”… Kaip ir mergaitiško vardo Doloresa. O skamba tai juk visai gražiai, tiesa?
– Kartais vardo reikšmė kaip ir nieko bloga nežadanti, bet pasikapstę giliau tėveliai atranda, kad turintys tokį vardą žmonės toli gražu nepasižymės savybėmis, kurių jie linki savo vaikams. Štai, kad ir vardas Indrė. Lietuvių kilmės vardas, kurio trumpoji reikšmė – „nendrė“”. O kas slypi pasikapsčius giliau? Jos svajingos, sugeba įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bet kartu mėgsta nusimesti pareigas, įsipareigojimus, būna išlepusios ir pan. Žinoma, tai negalima vienareikšmiškai pritaikyti visoms pasaulio Indrėms, tačiau, jei tėvai savo dukrą nori matyti neišlepusią, atsakingą, kažin ar parinks tokį vardą, jei pasidomės jo reikšme ir ja tikės…
– Dviprasmiška nuomonė apie įmantrius vardus, tokius kaip Džeraldas, Gvineta ar Febronija. Viena vertus, tėvai juos renkasi dėl egzotiško, neįprasto prieskonio, bet, iš kitos pusės, tokie vardai nori nenori traukia aplinkinių dėmesį ir nežinia, kaip ūgtelėjęs vaikas reaguos. Vienam gal patiks, o kitas ims vengti savo vardo ir įgis daugybę kompleksų. O ir ištarti savo įmantrų vardą vaikui teks ilgai mokytis…
– Nors kokių 20 metų į priekį sunkiai numatysim, bet visgi verta pagalvoti apie tai, kad vaikas užaugęs greičiausiai važiuos į užsienį, o gal ten net ir gyvens. Svečioje šalyje vardas, tikėtina, bus iškraipytas, ypač, jei jame yra priebalsių š, ž, č ir pan., jei jis ilgas. O kaip ten turėtų jaustis, tarkim, Džinetasita ar Adeodatas? Ir užsieniečių gaila – taigi liežuvius nusilauš! Kita vertus, ir kuriozų visokių gali pasitaikyti. Kad ir Robertas… Angliškai „robber“ – plėšikas… O gal tas Robertas – padorus, sąžiningas žmogus ir plėšiku visai nenori būti?
Norit – tikėkit, norit – ne
Patarimų, kaip parinkti vaikui vardą – daugybė. Vieni jų atrodo logiškai paaiškinami, kiti paremti kažin kokia mistika… Ar tai tiesa, kiekvienas sprendžia pagal save.
– Manoma, kad tėvai dažniau būna patenkinti savo vaikais, jei ir jų, ir vaiko varduose yra vienodų garsų, būtent – balsių. Pavyzdžiui, jei mamos vardas Regina, o tėčio – Antanas, vaiko varde turėtų būti balsės a, e. Tiktų tokie vardai kaip Reda, Meda ir pan.
– Jei tėvai mergaitę pavadins vardu, kurio pradžia – vyriška (pvz., Valentina, Žygimantė, Aleksandra), gali būti, kad ji turės daug vyriškų bruožų, bus valdinga, reikli, sportiška. Jei tėvai nenori ugdyti tokių dukros savybių, tokių vardų verčiau vengti.
– Šeimoje vyraus didesnė harmonija ir tėvų bei vaikų ryšys bus stipresnis, jei vaiko vardas prasidės tokia pat raide kaip ir vieno iš tėvų. Idėja gal ir nebloga, tik klausimas, kurio iš tėvų vardo tą pirmąją raidę pasirinkti? Ne pati didžiausia tikimybė, kad abiejų vardai prasidėtų ta pačia raide… Kita vertus, santykį su vaiku stiprina ne vien vardų skambesys, bet, jei norisi tuo tikėti, o dar ir pavyksta parinkti patinkantį ir visomis prasmėmis tinkantį vardą, kodėl gi ne?
Vienas vardas, o gal – du?
Kartais tai – mada, kartais – tėvų nesutarimas, kokį vardą išsirinkti iš dviejų patinkančių, o kartais – tiesiog, „kad gražiau skambėtų“. Ar verta vaikui duoti du vardus? Numerologai sako, kad visgi – ne. Jei tikėtume, kad vardas didžiąja (ar bent kokia nors) dalimi nulemia likimą, tai du vardai tarsi suteikia du likimus. O jei jie tarpusavyje sunkiai suderinami? Tarkim, Edvardas Vainoras. Edvardai – vienišiai, nemėgsta susibūrimų ir draugijų. O Vainorai – kompanijos sielos, daug kalbantys, mėgstantys bendrauti. Kaip tuomet šias dvi tokias skirtingas savybes suderinti, jei tikėtume vardų galia? Be to, pavadinus dviem vardais paprastai vis tiek kviečiama vienu, tai kam tas antras apskritai reikalingas?
Vardai ir… metų laikai
Pradėkime nuo to, kad vieni vardai skamba švelniau, kiti – „kiečiau”, tvirčiau. Tai lemia ne kas kita, kaip garsų išsidėstymas. Jei varde bus daugiau priebalsių š, ž, r, jis skambės griežčiau, tarkim, Ąžuolas, Žygimantas, Šarūnas. O štai Mėta, Lėja, Ema skamba kur kas švelniau, „minkščiau”. Taigi kaip tai susiję su metų laikais? Vardų tyrinėtojai sako, kad, atsižvelgiant į metų laiką, kuriuo vaikutis gimė, jam ir reikėtų parinkti vardą.
Žiema. Šiuo metų laiku gimsta talentingi, valingi, siekiantys tikslų žmonės, bet šeimyniniame gyvenime dažnai patiria sunkumų dėl savo aštrių charakterio kampų – jie mėgsta būti teisūs, nėra linkę nusileisti. Valdingumu labiausiai gali „pasigirti” gimę gruodį, o švenčiantieji gimtadienius vasarį šio būdo bruožo turi mažiau. „Sausinukai“ labiau „subalansuoti” ir harmoningesni. Žiemą gimusios moterys neretai pasižymi „kietu“, vyrišku charakteriu, polinkiu į tiksliuosius mokslus, tad „žieminukus“ patariama pavadinti „minkštais“, švelniai slambančiais vardais, kad tos aštriosios savybės būtų truputį prigesintos.
Pavasarį gimę žmonės nesunkiai pažeidžiami fiziškai ir psichiškai. Jie paprastai būna neryžtingi, įžeidūs, kažkiek egoistiški. Daugelis labai talentingi, bet jiems trūksta pasitikėjimo savimi, todėl negali būti lyderiais. Turi subtilų humoro jausmą, pasižymi puikia atmintimi ir greitai perpranta kitus. Kovą gimę vyrai daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai, jie gali tapti neblogi diplomatai, oratoriai. Moterys paprastai ilgai neišteka – baiminasi permainų. „Pavasarinukams“ labiausiai tiks tvirtai skambantys vardai, kad būtų tarsi atsvara jų nepasitikėjimui savimi.
Vasarą gimusieji paprastai būna geri, bet dažnai neturi savo nuomonės, tarsi kažko bijo. Lengvai pasiduoda kitų įtakai, emocionalūs, mėgsta riziką, yra išdidūs. Šiuo metų laiku gimę žmonės paprastai myli vaikus, jiems patinka gyvūnai ir apskritai gamta, jie supranta ir mėgsta meną. „Vasarinukams“ reiktų duoti „kietus“ vardus, kad šie apsaugotų nuo tykančių pavojų.
Rudenį gimę žmonės universalūs. Jie rimti, visapusiškai apdovanoti, vertina sukauptą, įgytą patirtį ir stengiasi nekartoti klaidų. Dažniausiai viską daro apgalvotai, neskubėdami, jie gali būti geri diplomatai, yra aiškaus proto ir nesunkaus būdo. „Rudeninukams“ galima duoti įvairius vardus – tiek tvirčiau skambančius, tiek švelnesnius: jų įgimtų savybių niekas neišbalansuos.
Dvi šeimos, dvi istorijos:
Asta, augina ketverių Domą. „Vaikui vardą rinkome labai atsakingai – žiūrėjome reikšmę (tai lotynų kilmės vardas, reiškia „gimęs Viešpaties dieną, sekmadienį“), derinome su pavarde. Be to, Domo vardadienis – kovą, o mūsų sūnus irgi gimė kovą, tik ne tą pačią dieną. Dar labai norėjome, kad būtų gimęs sekmadienį, tuomet šis vardas jam tiktų tobulai (juokiasi), bet tinka ir dabar. Domėjomės ir platesne šio vardo reikšme – tai atletiški, ekstravagantiški žmonės, mėgsta būti garbinami. Kodėl gi ne? Mums tai tinka! (Juokiasi.) Abu su vyru manome, kad vardas žmogui labai svarbus, jis neabejotinai lemia likimą. Tarkim, kiek pažįstu Kęstučių, nė vieno gyvenimas nesusiklostė itin palankiai. Tikiu lemtimi. Džiaugiuosi, kad ir vyras tuo tiki bei domisi. Tiesa, vardą sūneliui specialiai išrinkome trumpą, nes nenorime, kad būtų trumpinamas – tai nėra gerai. Dabar svajojame susilaukti dukrelės. Man be galo patinka vardas Auksuolė, o ir reikšmė jo graži – „auksinė“. Bet nesiderins prie brolio vardo, o mums tai irgi svarbu. Teks galvoti kitą.“
Simona, augina trejų Rotautę. Nesidomiu vardų reikšmėmis, man svarbu jų gražus skambesys. Ar tikiu, kad vardas keičia žmogaus likimą? Ne. Žmogus pats kuria savo likimą, o ne vardai. Juk visos pasaulio Laimos nebūtinai bus laimingos, tiesa? Nors vardas kaip ir turėtų tą laimę užtikrinti. Per daug paprasta būtų, jei vardas taip viską nulemtų – pavadintume savo vaikus gerą lemtį žadančiais vardais, ir jau, žiūrėk, visi auga laimingi. Dukrelės vardo reikšme net nesidomėjau, vyras žiūrėjo, sakė, kad Rotautai ir Rotautės emocingi, gali būti net sunkaus charakterio ar apgavikai, todėl buvo sudvejojęs. Visa tai – niekai, džiaugiuosi, kad sugebėjau įtikinti (juokiasi). Dėl trumpinimo irgi nesijaudinu. Mane daug kas vadina Sima – kol kas sėkmingai gyvenu (šypsosi).“
