Prieš kelias dienas vaikutį pagimdžiusi mama skundžiasi skausminga krūtine ir klausia – ar reikia nusitraukti pieną, likusį po žindymo?
Mamos klausimas:
“Gal galėtumėte patarti, ką daryti, kad nebūtų tokios skausmingos krūtys? Kai tik gimė mūsų mažylė, mama man patarė po žindymo nusitraukti likusį pieną. Aš patikėjau, juk ji ne vieną vaiką užaugino.
TAIP PAT SKAITYKITE:
6 motinystės rekordai, įrašyti į Gineso rekordų knygą
Tai, ko nedrįstate paklausti apie seksą nėštumo metu. Interviu su gydytoju akušeriu ginekologu
Bet bėda ta, kad krūtys dabar labai skausmingos ir kietos. Mažylė neišvalgo viso pienelio. Aišku, dar tik pati žindymo pradžia, dabar kevirta diena, bet aš net negaliu atsigulti ant šono, kaip skauda krūtinę. Ir dabar kiek skaitau, randu informacijos, kad kuo daugiau vaikas suvalgo, tuo daugiau pieno gaminasi, vadinasi, nutraukinėdama pieną aš jį tik labiau gausinu?
Klausimas būtų: ar gerai, jei kai maitinsiu dukrytę, tai darysiu iš vienos krūties, o kitą – nusitrauksiu su pientraukiu? Kito maitinimo metu pakeisčiau krūtis?”
Atsako vaikų ligų gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos „Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius Kazimieras Vitkauskas.
„Mada ištraukinėti likusį pieną iš krūties po žindymo, be abejonės, buvo ne gamtos, o žmonių nenatūralus prasimanymas. Kaip ir sugalvojimas kūdikius maitinti pagal “tvarkaraštį”, nežindyti per visą naktį, ir net laikyti atskirose nuo motinų palatose gimdymo namuose/skyriuose. Tokia buvo vyresnės kartos moterų, taigi ir Jūsų mamos patirtis ir tada jos įgytas “mokslas” apie kūdikio maitinimą.
Pats likusio pieno ištraukimas iš krūtų, jų skausmingumo paprastai nesukelia
Dažnesnė priežastis yra per ilgai trunkantis pieno laikymas krūtyse. O taip ir atsitinka, kai kūdikis ne tik žindomas, bet po žindymo dar papildomai pamaitinamas tuo ištrauktu pienu. Ir ypač jeigu tai padaroma tą pieną sugirdant iš buteliuko per čiulptuką. Taip kūdikis (ypač negerai, jeigu jau naujagimis) išmokomas čiulpti, ir gali taip pat pradėti elgtis ir glaudžiamas prie krūties – nepakankamai plačiai išsižioti, ir savo burna sugriebti tik spenelį.
Kita “sunkinanti aplinkybė” yra būtent tai, jog išžįsta ir dar po to likusio pieno ištraukimu paskatinta pagaminti dar daugiau perteklinio pieno (tai Jūs jau žinote) krūtis kitą kartą išalkusį kūdikį (dar blogiau, jei naujagimį, nes jo burna dar mažesnė) pasitinka labiau pritvinkusi – kietai apvali, ir kūdikiui, net ir norint ir dar tebemokant žįsti, būna ją sunku apžioti plačiau negu vien spenelį.
Taip netinkamai prigludęs, kūdikis gali blogai išžįsti pieną, tačiau spenelio dirginimas refleksiškai skatina naujo pieno gamybą. Tačiau ilgainiui maigydamas dantenomis ir burna siurbdamas, kūdikis spenelį traumuoja, atsiranda skausmingos spenelio žaizdos, o skausmas stabdo pieno tekėjimo refleksą, ir dėl didėjančio pieno sąstovio gali darytis dar labiau kietas ir skausmingas visos krūties pabrinkimas. Jam užsitęsus kyla pavojus ir krūties uždegimo – mastito.
Todėl geriau liautis pieną dirbtinai ištraukinėti iš krūties po žindymų, bet leisti kūdikiui žįsti kūdikiui taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis pats to nori.
Taigi, neprievartauti krūtis gaminti nereikalingą perteklių, bet leisti joms pieną gaminti pagal natūralų kūdikio poreikį – paklausos ir pasiūlos dėsnį.
O dabar, kai Jūsų krūtys jau kietokos ir skausmingos, svarbiausia neleisti pieno sąstoviui jose užsitęsti. Kad pienas lengviau ištekėtų, prieš žindymą vertėtų uždėti šiltą kompresą, arba, dar geriau, pastovėti po šiltu dušu ar bent pasilenkus virš dubens su šiltu vandeniu, ir, jeigu krūtis kietai apvali (jog kūdikiui gali būti sunku ją apžioti priglundant), truputį pieno išmelžti, kad paminkštėjusią ją būtų lengviau kūdikiui apžioti. O po žindymo ant krūties dėkite vėsą, pavyzdžiui šaldytuve atvėsintus kopūstų lapus, kad nebeatsinaujintų krūties pabrinkimas.
Sėkmės!