JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Raumenų tonusas. Dažniausiai užduodami klausimai

Raumenų tonusas. Dažniausiai užduodami klausimai

Nereta mama, apsilankiusi pas gydytoją, išgirsta kažką panašaus: „Padidėjęs kairės pusės raumenų tonusas.“ Baimės akys didelės, ypač jei mamai kūdikis yra pirmas. Kas tai, kodėl tas tonusas kitoks, nei turėtų būti, kokios mažyliui reikia pagalbos, kokie padariniai? Surinkome dažniausiai tėvų užduodamus klausimus.

Kas tas paslaptingasis tonusas?

Raumenų tonusas – tai nuolatinė nevalinga raumenų įtampa. Kitaip tariant, žmogaus raumenys visada yra šiek tiek įsitempę ir ta jų įtampa kinta pagal tai, ar juda žmogus, ar ne, būdrauja ar miega, taip pat ji priklauso ir nuo emocijų, bendros savijautos, ligų. Šio raumenų įsitempimo reikia, kad kūnas išsilaikytų tam tikra padėtimi, pavyzdžiui, sėdėti tiesia nugara, pakelta galva, stovėti. Taip pat raumenų įtempimas, ypač gebėjimas jam koordinuotai keistis, būtinas judesiams atlikti, pavyzdžiui, rankai pakelti, verstis, atsitūpti, atsistoti. Tada vieni raumenys įsitempia mažiau ir pailgėja, kiti įsitempia daugiau, šie susitraukia ir sutrumpėja. Dėl tokių kitimų galime atlikti judesius. Vadinasi, raumenų tonusas labai susijęs su motorika. Įprastu raumenų tonusu laikomas toks raumenų įtempimas, kuris užtikrina gerą motorikos raidą, gerą kūno padėtį ir visaverčius judesius. Jei raumenų tonusas geras, kūdikis laiku išmoksta atlikti ir įvaldo įvairius judesius. Raumenų tonusas gydytojų yra ypač stebimas ir vertinamas pirmuosius kūdikio gyvenimo metus, kol jis pradeda vaikščioti savarankiškai. Mat pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis įgyja svarbiausių judėjimo įgūdžių.

 

Mamų atmintinė

Svarbiausia yra tai, ar mažylio motorikos raida nuosekli, ar atitinka jo amžių. Tai yra ar jis laiku išmoksta pats nulaikyti galvytę, nuo nugaros apsiversti ant pilvuko, atsisėsti, šliaužti, ropoti, atsistoti, pats vienas eiti. Jei visi šie kūdikio įgūdžiai patenka į laiko ribas, kada ir turėtų atsirasti, dėl šiek tiek mažesnio ar šiek tiek didesnio raumenų tonuso jaudintis nereikėtų. Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo turi vienokį ar kitokį raumenų tonusą ir yra „kietesnių“ ar „minkštesnių“ raumenų. Jei vaikas viską geba atlikti pats ir laiku, o jo raumenų tonusas šiek tiek didesnis ar mažesnis – vadinasi, tokia genetika.

 

Pastebi asimetriją

Jei kūdikis glebus, galima įtarti sumažėjusį raumenų tonusą. Mažylis tokiu atveju yra tarsi guminis, guli išskėtęs kojytes, ištiesęs pirštukus, pernelyg atsipalaidavęs, o pakeltas už pažastų, atrodytų, susmunka. Kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, lyg sustingęs, lošia galvytę, jo kumštukai nuolat sugniaužti, rankytės sulenktos, o kojytės įtemptos, sunku jas sulenkti. Tokį mažylį sunku rengti, prausiant nelengva išvalyti pažastis ar kirkšnis. Tiesa, pirmus porą kūdikio gyvenimo mėnesių didesnis raumenų tonusas būdingas kiekvienam mažiukui, jis vadinamas fiziologiniu raumenų hipertonusu. Ir tai visiškai normalu. Kaip tik dėl šio fiziologinio raumenų įsitempimo, kuris „atsileidžia“, praėjus maždaug 4–8 savaitėms po gimimo, naujagimių judesiai yra labai riboti.

           

Patys tėvai per didelio ar per mažo kūdikio raumenų tonuso, ypač jei pokyčiai nelabai dideli ir yra simetriški, paprastai nelabai pastebi. Jiems dažniausia kliūva atžalos kūno asimetrija, kai žaisliuką griebia tik viena rankyte, o kitą laiko sugniaužęs ar, priešingai, ši yra nusvirusi žemyn, kai galvytę dažniau suka į vieną ir tą pačią pusę ar pastatytas remiasi tik viena koja. Tuomet akivaizdu, kad viena kūdikio pusė veikia ne taip, kaip turėtų. Gydytoja pabrėžia, kad iki 3–4 m. amžiaus vaikai nėra nei dešiniarankiai, nei kairia­rankiai. Pažinti pasaulį – griebti, liesti, čiupinėti daiktus – jie turi abiem rankomis vienodai.

 

Kas atsakingas?

Už gerą raumenų tonusą yra atsakingos galvos smegenys, nervų laidai ir raumenys. Galvos smegenys siunčia nervinius impulsus į raumenis. Smegenis ir raumenis jungia nervai – tik dėl jų smegenų siųsti signalai pasiekia raumenis. Tada vieni raumenys susitraukia, kiti atsipalaiduoja, dėl to žmogus gali judėti. Jei smegenyse atsiranda kokių nors sutrikimų, sutrinka siunčiami impulsai ir judesiai – vadinasi, ir motorinė vaiko raida. Sutrikimų gali būti ir nervų laiduose, raumenyse. Pakitusio raumenų tonuso ir sutrikusios vaiko judesių raidos priežastį įvardyti ne visada paprasta. Kilus įtarimų, kūdikis yra stebimas įvairiomis padėtimis, čiuopiami jo raumenys, lankstomos galūnės – taip įvertinamas raumenų pasipriešinimas, jų įtempimas.

 

Kaip padėti?

Pasaulio praktika rodo, kad pakitusį raumenų tonusą ir sutrikusią judesių raidą gydo ne vaistai, o abilitacinis gydymas – masažai, mankštos, specialios judesių aktyvinimo metodikos, kai kūdikis mokomas vieno ar kito judesio, formuojami jo įgūdžiai. Tačiau, prieš ką nors skiriant, labai svarbu įvertinti, ar įtariami raumenų tonuso pokyčiai iš tiesų trukdo gerai kūdikio motorikos raidai. Jei mažylis visko išmoksta laiku ir pats, jokių specialių gydomųjų mankštų ir masažų gali ir nereikėti. Ypač jei pats kasdien daug ir aktyviai juda: ritasi, kažko siekia, šliaužia, ropoja, sėdasi, stojasi. Tai svarbiausia jo mankšta. Kas kita, jei esamas raumenų tonusas neužtikrina geros motorikos raidos. Tada specialistų pagalba būtina.

 

 

Ko dažniausiai neurologų teiraujasi mamos?

 

„Jau 3 savaičių mano draugės sūnelis nulaikė galvytę, o būdamas 4 mėnesių pats vienas sėdėjo. Draugė tuo labai džiaugėsi, sakė auginanti tikrą stipruolį. Ar tikrai? Gal tai nulėmė per didelis raumenų tonusas? Juk pirmą pusmetį kūdikių stuburas dar nebrandus, vargu ar jis, būdamas tokio amžiaus, gali pats sėdėti?“ Karolina

Kiekvienas atvejis vis kitoks. Jei kūdikio motorinė raida ankstyva ir nuosekli: iš pradžių jis išmoksta nulaikyti galvytę, paskui pradeda žaisti rankytėmis, siekti daiktų, vėliau savarankiškai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, atsisėda, šliaužia, visais šiais laimėjimais reikia tik džiaugtis. Mažylio raida ankstyva. Tokie vaikai paprastai būna smulkesni, tvirtų raumenų, gana judrūs, aktyvūs. Kas kita, jei visi išvardyti įgūdžiai nėra nuoseklūs, pavyzdžiui, kūdikis, paimtas už rankyčių, įsitempęs stojasi ir nenori sėstis. Tokiu atveju raumenų tonusas greičiausiai yra pernelyg didelis, o judesių raida nenuosekli. Kūdikiui būtina pagalba.

 

„Mano 4 mėnesių sūnus masažuojamas labai verkia. Ne itin jis laimingas ir per baseino pamokas, bando priešintis pačiais įvairiausiais būdais. Ką daryti?“ Monika

Nauda per prievartą gali nebūti labai didelė. 6 mėnesių ir vyresni kūdikiai jau skiria savą nuo svetimo ir neretai mankštos ar masažo specialisto atžvilgiu gali būti nusiteikę priešiškai. Todėl specialistai stengiasi sudaryti kuo palankesnes, kuo įdomesnes vaikui sąlygas, bando jį sudominti patrauklia aplinka, sugundyti nematytu žaisliuku, kitaip tariant, prisijaukinti. Stengtis bei padėti turi ir tėvai. Dažniausiai pavyksta rasti nors ir nedidelį kontaktą su vaiku, bet kartais to padaryti neįmanoma. Tokių vaikų tikrai yra – jie priešinasi, rėkia iki isterijos. Ar tokiu atveju verta tęsti mankštą? Greičiausiai ne. Spręsti turi pati mama kartu su specialistais. Kartais vienintelė išeitis – reikiamus pratimus ir masažo judesius išmokti mamai ir viską atlikti namie, vis pasirodant specialistams. Tegu mamos atlikta mankšta ir nebus pati tobuliausia, bet ji bus. Antra vertus, juk masažai ar mankštos skiriami tam tikrais kursais. Namie mankštinti ir masažuoti vaikutį galima kasdien, todėl to mokytis verta net ir tada, jei jūsiškis puikiai leidžiasi mankštinamas specialisto.

 

„Mano dukrytei buvo sumažėjęs raumenų tonusas. Gydytoja skyrė masažų. Tačiau jie mums nė kiek nepadėjo. Priešingai, mergaitė po masažų tapo itin dirgli, sunkiai miega naktimis. Kodėl?“ Salvinija

Po masažų kurso ne visiems kūdikiams būna pastebimas efektas, t. y. ne visiems jie padeda. Vargu ar dėl vaiko dirglumo ir miego sutrikimų derėtų kaltinti masažą. Greičiausiai dirglumo priežastis visai kita, tiesiog sutapo su masažo laiku.

 

„Mano 1 m. 2 mėn. dukrytė vaikšto pirštų galais. Ar reikia dėl to nerimauti? Mama pasakojo, kad ir aš taip vaikščiojau, ir ji pati. Kažkur skaičiau, kad visi vaikai pradeda vaikščioti pirštų galais.“ Gerimanta

Tikrai ne visi. Ir tai nėra norma. Vaikščiojimą pirštų galais dažniausiai lemia per didelis raumenų tonusas. Būtina masažuoti ir mankštinti pėdutes, stengtis, kad mažylė vaikščiotų avėdama čiurnas fiksuojančius batukus kietu padu. Juokas juokais, bet kai kurie tėvai tokį vaiko ėjimą net teisina, neva mažylis nori ką nors pasiekti, jo stiprios kojos, bus balerina. Tokiu atveju reikia kreiptis į specialistus.

 

„Manau, raumenų tonusas yra šiek tiek išpūsta bėda. Tiesą sakant, mano mažoji prieš pat gydytojo apžiūrą buvo pavalgiusi ir miegojo. Nieko nuostabaus, kad pažadinta nepuolė spardytis. Diagnozė: sumažėjęs raumenų tonusas. Net neabejoju, kad būna ir priešingai: vaikas gydytojos bijo, nervinasi, įsitempia… Štai tau ir padidėjęs raumenų tonusas.“ Alina

Raumenų įtampai įtakos iš tiesų turi kūdikio būklė, nuotaika per apžiūrą. Neatsitiktinai gydytojas tėvams užduoda gausybę klausimų, kaip mažylis elgiasi vienomis ar kitomis aplinkybėmis, stebi jo judesius įvairiomis padėtimis. Jis juk negali kūdikio stebėti visą dieną. Suabejojus kartais prireikia papildomos apžiūros.

 

„Ar raumenų tonuso bėdos gali atsinaujinti po kelerių metų? Kodėl?“ Viktorija

Gali, dažniausiai dėl ligų. Tačiau tokie atvejai reti. Jei kilo bent menkiausių abejonių, kad vaiko raumenų tonusas ir judesiai ne tokie, kokie turėtų būti, derėtų kreiptis į gydytoją.

 

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI