Nėščiosios miegas gali sutrikti ir pirmais nėštumo mėnesiais, ir artėjant gimdymui. Apskaičiuota, kad taip nutinka net apie 78 proc. nėščiųjų.
Kodėl trinka miegas?
Miegą gali sutrikdyti įvairios ilgalaikės ar trumpalaikės psichologinės priežastys: nerimas, įtampa, depresija, ištikusi nelaimė ar įvykis darbe. Daug dažnesnės fiziologinės priežastys, susijusios su nėštumu. Pavyzdžiui, nėštumo pradžioje keičiasi hormonų pusiausvyra, todėl dažną moterį vargina mieguistumo protrūkiai.
Nėščioji trokšta bent valandą pamiegoti naktį ilgiau nei įprastai, o dieną vis tiek jaučiasi pavargusi, nori prigulti. Tačiau gali būti ir priešingai, kai užmigti sunku. Naktį miegas sutrinka ypač pirmais mėnesiais, kai didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę ir dažniau kelia iš miego šlapintis. Atsigulusiai vėl reikia įmigti. O tai kartais užtrunka. Užmigti gali trukdyti ir bloga savijauta, jei stipriai pykina.
Antrasis trimestras miegui daug palankesnis ir moterys rečiau skundžiasi jo sutrikimais, nes įpusėjus nėštumui gimda pakyla iš mažojo dubens ir mažiau spaudžia šlapimo pūslę. Be to, nebepykina arba mažiau pykina, nėščioji nebevemia.
Trečiąjį nėštumo laiko trečdalį miegas vėl gali sutrikti, nes didėjantis pilvukas spaudžia diafragmą, pradeda trūkti oro, sunku gulėti ant nugaros. Be to, padidėja skrandžio rūgštingumas ir graužia rėmuo. Trukdyti miegui gali vaisius, kuris jau leidžiasi į dubenį ir spaudžia šlapimo pūslę, todėl moteriai vėl tenka dažniau keltis naktį.
„Net apie 90 proc. nėščiųjų, kurios patiria miegos sutrikimus, yra priverstos naktį keltis į tualetą 2–3 k. ar dažniau. Kitos moterys neranda priežasties, kodėl negali ilgai užmigti ar dažnai nubunda. Galbūt vaisiaus judesius labiau jaučia naktį, kai aplink tylu, ramu?“ – pasiremdama skaičiais kalba gydytoja L.Bagušytė. Vartytis naktį nuo šono ant šono kartais verčia neramių kojų sindromas. Jis pasitaiko apie 15 proc. nėščiųjų. Naktį jos pabunda nuo „sunkumo“ kojose arba mėšlungio. Pajudinus kojas arba pasivaikščiojus tas nemalonus pojūtis praeina savaime. Tai gali rodyti, kad organizmui trūksta kai kurių mikroelementų (magnio, geležies, folio rūgšties). Todėl patartina atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti, ar neprasideda mažakraujystė. Šioms moterims taip pat reikėtų vengti gėrimų su angliarūgšte (gazuotų). Po gimdymo miegas susitvarko.
Knarkimo bėdos
Apie 30 proc. iki nėštumo neknarkusių moterų pradeda knarkti ir todėl negali gerai išsimiegoti. Knarkimas gali būti kai kurių artėjančių ligų požymis. Tokioms nėščiosioms turėtų būti dažniau matuojamas kraujospūdis, nes joms dažniau pasitaiko aukšto kraujospūdžio liga, preeklampsija, jos susilaukia mažesnio svorio naujagimio. Pačios nėščiosios kartais nežino, kad naktį knarkia. Tai joms turėtų pasakyti artimieji.
Kaip padėti sau, kai kamuoja nemiga?
– Stenkitės nemiegoti dieną, galite tik prigulti, nes numigus dieną gali būti sunku užmigti įprastu laiku vakare.
– Jei oras geras, vakare lėtai pasivaikščiokite. Sportuoti prieš miegą nereikėtų. * Nebūkite įsitempusi. Atsipalaiduoti padeda šilta vonia. Į vandenį arba aromaterapinę lempą įlašinkite keletą lašų levandų eterinio aliejaus. Jeigu niekas nepadeda atsipalaiduoti, jaučiate įtampą ir todėl neužmiegate, gali padėti jogos pratimai, meditacija. Kreipkitės į specialistą, kuris galėtų to išmokyti. Galite paklausyti meditacinės muzikos, kuri nuramina jausmus ir padeda atsipalaiduoti. Tinka galvos, sprando lengvas savimasažas, pamasažuoti gali ir vyras.
– Gerai išvėdinkite miegamąjį, nes oras, kai stinga deguonies, trikdo miegą. Kambaryje neturi būti nei per karšta, nei per vėsu. Tinkamiausia temperatūra – 18–20° C. Žinoma, vienai patinka miegoti vėsiame kambaryje, kitai – šiltame, bet kuriuo atveju išvėdinti jį vis tiek reikėtų.
– Venkite prieš miegą gausiai, sočiai valgyti. Geriausiai eiti į lovą 2–3 val. po vakarienės. Tačiau nebadaukite, nes alkio jausmas taip pat trukdo užmigti. Kai kurie maisto produktai turi raminamąjį poveikį, pvz., krapai, šparagai. šiltas pienas su medumi. Nepaisykite aplinkinių patarimo išgerti taurelę alkoholio. Pastojusiai jo visai reikėtų atsisakyti. Vakarop venkite gerti daug skysčių, geriau juos vartoti dieną, nes prisipildžiusi šlapimo pūslė dirgins receptorius ir pažadins vidury nakties. O nuolat prabundančiai gali būti sunku vėl gerai įmigti. Jei naktį vis dėlto tenka keltis į tualetą, įjunkite labai blausią, neryškią švieselę. Galite įsukti nedidelę lemputę į šviestuvą arba naudoti druskos lempą.
– Miegui palankesnė vilnonė patalynė, nes kūnas daug greičiau sušyla nei po pūkine, mažiau prakaituoja. Turi būti ir geras čiužinys, tinkamo aukščio pagalvė. Paieškokite pagalbinių priemonių, kurios padėtų jums patogiau įsitaisyti lovoje. Tarp kojų ar už nugaros galite pasidėti mažą pagalvėlę. Jei naktį šąla kojos, eidama miegoti užsimaukite neveržiančias vilnones kojines. Kai kojoms šiltos, geriau įmingama.
– Raskite patogią kūno padėtį. Tačiau negulėkite ant nugaros, geriau ant kairio šono (dešinėje pusėje yra daugiau stambiųjų kraujagyslių, kurias gimda gali užspausti). Reta nėščioji gulėdama ant dešinio šono jaučiasi geriau. Tačiau jei širdis nesveika, turbūt nelabai gerai jausitės gulėdama ant kairio šono. Tada rinkitės dešinįjį.
– Jei nesimiega, atsikelkite ir pavartykite knygą ar žurnalą, paklausykite malonios muzikos, pasivaikščiokite po namus, nes kankinantis vartymasis, noras užmigti gali trukdyti gerai įmigti. Kai apims snaudulys, vėl atsigulkite.
– Jei miego stoka trukdo atlikti kasdienius darbus ir atsiranda lėtinis nuovargis bei bloga nuotaika, dėl nemigos kreipkitės į neurologą, kuris gydo miego sutrikimus.
O gal galima gerti vaistų?
Jokiu būdu nevartokite draugių ar kaimynių patariamų cheminių raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nes jie per placentą patenka į vaisiaus kraują ir gali pažeisti dar nebrandžius smegenis. Jei nepavyksta nusiraminti ir užmigti, pirmiausia ieškokite švelnesnių pagalbos būdų. Iš visų augalų tinkamiausias ir geriausiai ištirtos valerijono tabletės ar lašiukai, galima pasiruošti valerijono šaknų (iš vaistinės) antpilo. Tinka ir liepžiedžių, ramunėlių, apynių arbata, nes ji padeda šiek tiek atsipalaiduoti. Vaistinėje galite nusipirkti homeopatinių vaistų, bet perspėkite vaistininkę, kad laukiatės kūdikio. Ji parinks pačių tinkamiausių. Kaip ir valerijono ar kitų žolinių preparatų, homeopatinių vaistų nuolat vartoti negalima. Jie – tik laikina pagalba ne tik dėl galimos alergijos, bet ir dėl neištirto ilgalaikio poveikio nėščiajai bei vaisiui.
