Itin jautrią ir dažnai mamos akimis dėl niekų pravirkstančią mergaitę auginanti mama kreipėsi specialistų patarimo.
Mama Jurgita klausia:
„Auginu 7 metų mergaitę ir ji yra labai jautri: greitai pravirksta, kai ko nors išsigąsta, kai su ja netinkamai žaidžia ir pan. Ji labai jautriai reaguoja į viską, nežinau, ką daryti tokiu atveju ir kaip su ja kalbėti. Gal ką patartumėte, būčiau labai dėkinga“.
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė, www.ipi.lt.
Miela, Jurgita, panašu, kad jūs, kaip ir daugelis mamų, norite nuolat matyti laimingą, džiugią besišypsančią savo dukrelę. Dažnai tėvams, o ypač mamoms, vaiko neigiami jausmai sukelia stiprias reakcijas, daug pergyvenimo, rūpesčio, nerimo ir liūdesio. Tėvai gali kaltinti save, kad jie „blogi” tėvai ir dėl to jų vaikai jautrūs, greitai pravirksta, bijantys su stipriomis reakcijomis į suaugusiems atrodančias ramias situacijas.
Kaip nebūtų keista, tačiau tiek „teigiami” – džiaugsmas, linksmumas, pasitenkinimas – ir kiti jausmai; tiek „neigiami” – liūdesys, kančia, pyktis, baimė ir kt. yra MŪSŲ jausmai. Visi, tiek suaugę, tiek vaikai juos turi. Vadinčiau jausmus legaliais. Vadinasi tiek vienokius, tiek kitokius jausmus, vaikas ir suaugęs gali ir turi teisę jausti.
Jūs geriausiai pažįstate savo mergaitę ir geriausiai žinote savo ir jos gyvenimo istoriją. Gal pavyktų pastebėti situacijas, kada ji tampa itin jautri, kažko išsigąsta, gal tokiose situacijose, ji jums siunčia žinutę, kad jai kažkas iš tikrųjų yra baisu ir netinkama ir stengtis išvengti tam tikrų situacijų, kurias galite atpažinti.
Sunku suprasti, ką jūs turite omenyje, kai sakote, kai su ja netinkamai žaidžiama, gal iš tikrųjų tam tikri vaikų žaidimai gali skaudinti ir gąsdinti jūsų dukrytę ir jūs galite tuos žaidimus nukreipti kita linkme ar netinkamus žaidimus paversti tinkamais.
Tačiau jeigu iš tikrųjų jums, kaip mamai, atrodo viskas tinkama ir visos situacijos neturėtų kelti vaikų jautrių išgyvenimų, tuomet bandyti atspindėti vaiko jausmą. Siųsti savo dukrytei žinutę ir informaciją, kad jūs matote ir pastebite, kaip ji jaučiasi.
Galite naudoti spėjamuosius klausimus ar žodžius: „atrodo tave nuliūdino šis žaidimas”, „pastebėjau, kad išsigandai”, „ar gali būti, kad tave įskaudino”, „pastebėjau, kad tu labai jautri”, „tau liūdna?”, „ar gali būti, kad supykai?”. Taip pat, gal pavyktų pastebėti ir savo, kaip mamos reakcijas, kai vaikas jautriai reaguoja, ką jūs tuo metu darote, kaip reaguojate.
Gal jūsų dukra ir laukia tik jautrių jausmų pagalba, gauti iš jūsų atitinkamo ir išskirtinio dėmesio. Gal jums pavyktų su dukryte patirti daugiau teigiamų abiem situacijose, kai nėra stiprių, neigiamų jūsų dukters išgyvenamų jausmų.
Kartais sudėtingose situacijose suveikia paprasti žodžiai ir veiksmai, kartais juokas ir dėmesio nukreipimas palengvina jausmų priėmimą ir jų išgyvenimą. O kartais ir mums, suaugusiems, reikia būti liūdniems ir jautriems, kad mūsų artimi žmonės atkreiptų dėmesį į mus ir mus pastebėtų. O kartais, papasakota jūsų patirta istorija, apie tinkamą suaugusio reakciją į jūsų vaikystės skaudų išgyvenimą ar jūsų patirtą sunkiai pakeliamą jausmą, taip pat gali padėti mokytis jūsų vaikui patirti ir išgyventi jaučiamus jausmus.
Sėkmės ir stebuklingo jausmų pažinimo pasaulio jums ir jūsų mergaitei.
Stiprybės Jums!
