Iki rugsėjo dar liko keletas dienų. Ir kai kurie tėveliai susiduria su gan sudėtinga problema – šįmet jų vaikas ruošiasi eiti į mokyklą pirmą kartą. Naudingi patarimai kiekvienai šeimai. Straipsnio autorė – vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Į mokyklą: 6-erių ar 7-erių?
Kada geriausia leisti vaiką į mokyklą: kai jam šešeri ar kai jam septyneri, o gal tik aštuonerių sulaukus?… Tai iš tiesų daugeliui tėvų labai svarbūs klausimai. Vienareikšmio atsakymo negalėtų būti, nes vienas vaikas, kuriam ką tik sukako šešeri, jau ir raides pažįsta, ir skaičiuoja, ir lengvai bendrauja su kitais vaikais. O štai tam jau ir 8,5 metų, tačiau jis iki šiol nesavarankiškas, nerimastingas, lėtesnės orientacijos, jis labai priklauso nuo tėvų, ypač nuo mamos. Taigi, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.
Be abejo, kiekvienas vaikas, augdamas pereina savotiškus raidos etapus. Natūralus vaiko atsiskyrimas turėtų įvykti apie trečius jo gyvenimo metus (todėl vaikų į darželį nerekomenduojama leisti anksčiau). Ankstyvajam vaiko augimo laikotarpiui labai būdingas artimas kontaktas su mama, vėliau jis turėtų tapti savarankiškesnis ir atsiskyrimas neturėtų būti skausmingas.
Kokių savybių reikia vaikui mokykloje?
Būtų puiku, jei tėveliai prieš mokslo metus kartu su atžala ateitų pasikalbėti su būsima mokytoja. Toks pokalbis padėtų geriau vienas kitą pažinti. Kokie bus vaiko ir mokytojos santykiai, priklauso ir nuo tėvų. Kad vaikas, peržengęs mokyklos slenkstį, ir susidūręs su kokybiškai nauja veikla, jaustųsi gerai, reikia žinoti, kokie svarbiausi brandumo mokyklai kriterijai:
Socialinis emocinis brandumas:
savęs suvokimas ir savigarba;
elementari savikontrolė, susivaldymas;
gebėjimas gyventi greta kitų: bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė.
Intelektinė branda:
aktyvus domėjimasis pasauliu;
jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams;
geri darbinės atminties įgūdžiai;
probleminio loginio mąstymo pradmenys;
išlavėjusi kalba;
gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti.
Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:
nusiteikimas eiti į mokyklą;
domėjimasis knygomis;
pasirengimas rašyti;
elementarūs matematiniai vaizdiniai.
Mokyklai subrendęs yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą lygį, o laimėjimai – mokymosi pradžiai reikalingą žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį ir kokybę.
Sprendžiant mįslę, brandus 6-metis mokyklai ar ne, didesnį svorį įgauna vaiko psichinių procesų raidos ypatumai ir lygis, ypač jutimų ir suvokimo brandumas, išlavėjusi kalba ir mąstymas, gebėjimas susivaldyti, planuoti veiklą, gera akies ir rankos koordinacija.
Jei tėvai abejoja, ar vaikas subrendęs mokyklai, jie gali kreiptis dėl konsultacijos į specialistą. Šis įvertins vaiko brandumą ir, esant reikalui, suteiks atitinkamas rekomendacijas po stebėjimo ir tyrimo.
Lankė darželį ar ne?
Jeigu Jūsų atžala lankė vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, problemų bus mažiau. Situacija tampa sudėtingesnė, jeigu vaikas nelankė jokios įstaigos (mokyklos dažnai toks vaikas ima bijoti). Vaiko gyvenime atsiranda daug naujovių; jis patiria nemažai sunkumų. Jau dabar tėveliai turėtų susirūpinti, skirti daugiau laiko būsimajam pirmokėliui.
Vertėtų su vaiku dažniau apsilankyti jo būsimoje mokykloje, paklaidžioti koridoriais, pasižvalgyti po klases (taip vaikas jausis tvirčiau toje aplinkoje, kurioje teks praleisti ne vienerius metus) ir t.t. Ypač svarbu, kad tėveliai atžalai įskiepytų atsakomybės jausmą.
To galima pasiekti pamažu: pradžioje vaikas turi būti atsakingas už savo žaislus, reikia sakyti: „Jiems labai patinka, kai po žaidimo atsiduria tvarkingai savo vietoje”. Vėliau mažylis pratinamas gražiai lentynoje susitvarkyti knygeles. Tėvai namie turėtų iš anksto pratinti vaiką prie tam tikrų taisyklių, kurių jam reikės paisyti mokykloje. Vaikui vertėtų užduoti darbų, kurių gal jis ir nelabai norėtų atlikti, tačiau, radus tinkamą motyvaciją, juos atliktų, kad ir pamažu. Vaikas namie neturėtų daryti tik tai, ką jis nori.
Jeigu vaikas nelankė kolektyvo, yra nedrąsus ir stokoja pasitikėjimo, tėveliams praverstų toks žaidimas: vakare visa šeima kuria žaidimą, kurio pagrindinis veikėjas – nedrąsus berniukas ar mergaitė – rengiasi eiti į pirmąją klasę ir po truputį tampa vis drąsesnis, kasdien vis geriau jaučiasi mokykloje (svarbu sugalvoti įvairių mokyklinių situacijų, kurios teigiamai nuteiktų vaiką ir, kiek įmanoma, mažintų nerimą).
Svarbiausia nestiprinti vaiko baimės. Vaikai pasaulį mato ne tik savo, bet ir tėvų akimis. Tėvų reakciją, jų nerimą jie perima nepastebimai, tačiau nuolat ir ilgam. Žinomo vaikų psichiatro ir psichoterapeuto A. Zacharovo nuomone, tėvų asmenybės bruožai (nerimas, nesaugumas, vidinė įtampa) ir jų tarpusavio konfliktai neabejotinai didina vaikams baimę.
Todėl dažniau diskutuokite su vaiku, dėl ko gi jam bus įdomu mokykloje (pvz., „Tu pažinsi raides ir pats galėsi skaityti knygeles”, „Tu mokėsi puikiai skaičiuoti ir drąsiai galėsi eiti į parduotuvę visai šeimai nupirkti maisto”, „O, kaip bus įdomu žaisti kartu su naujais draugais, kurių tu susirasi mokykloje” ir pan.)