Šią savaitę tupime namie su sloga. Veikla virtuvėje – puikus būdas išsklaidyti nuobodulį, ne kartą tuo įsitikinau. Tereikia kantrybės, nes visko ir visur būna daug, bet rezultatai džiugina. Ypač pasitenkinimas vaiko veide, kad jis gali PATS!
Šiandien, po ilgų paieškų, ką norėtųsi pasigaminti ir vėliau suvalgyti, kepėm cukinijos blynukus su varške.
Blynukams reikės:
vienos nedidelės cukinijos;
pakelio (170 g) varškės;
dviejų kiaušinių;
trijų šaukštų cukraus;
šešių šaukštų miltų;
mažiuko žiupsniuko druskos;
lašo aliejaus kepimui.
Blynukus gaminame taip:
Cukiniją susmulkiname. Neapsakomas džiaugsmas mažoms rankytėms pačioms pasidarbuoti su tarka. Suaugusiojo priežiūra rekomenduotina, kad nenusitarkuotų, ko nereikia ir nepritarkuotų kitų gėrybių pagal fantaziją, nes ne visos gali būti labai jau valgomos.
Į sutarkuotą cukiniją sudedame varškę, įmušame kiaušinius ir gerai viską išmaišome, suberiame cukrų ir druską, dar kartą gerai išmaišome ir kepame įkaitusioje keptuvėje. Kuo mažiau riebalų – tuo sveikiau. Kas deda tešlą į keptuvę, ir kas varto blynus, priklauso nuo pagalbininko amžiaus ir įgudimo.
Mane visada žavi tas nerealus pasitikėjimas savimi vaiko žvilgsnyje, kad sugebėjo pats padaryti tai, ką šiaip jau daro mama.
Tai va, iškepusius blynus kraunam į lėkštę, pagalbininkai juos neša “į stalą”, kur kraunasi kiek patinka grietinės, jogurto, uogienės ar medaus. Tiesa, kartais reik priminti, kad ne uogienę su blynais valgome, o atvirkščiai.
Skanaus!
