Žiemą lauke vaikus reikia saugoti – jie greitai nušąla

Žiema – laikas, kai vaikams būti lauke ir norisi, ir naudinga: grynas oras, žaidimai su sniegu, nauji įspūdžiai. Tačiau vaikai temperatūrų kaitai ypač jautrūs, tad, einant į lauką, būtina tinkamai jų oda pasirūpinti. Net tada, kai lauke nėra labai šalta, būtina apsaugoti kūdikio ar vyresnio vaiko odą.

Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė

Vaikai rizikuoja labiau

Bet kas, būdamas šaltyje, gali nušalti – ypač tas odos vietas, kurios nepridengiamos. Pavojus nušalti padidėja netinkamai apsirengus, neprisidengus galvos, rankų ir kojų, dėvint drėgnus drabužius, esant drėgnai odai. Šalčio poveikį sustiprina vėjas.

Dėl šalčio atsiranda odos ir gilesnių audinių nušalimas. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, buvimo šaltyje laiko. Paprastai nušąla galūnės ir atsikišusios ir mažiausiai pridengtos kūno dalys: veidas, nosis, ausys, plaštakos, pirštai, pėdos. Nuo šalčio susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, aprūpinimas krauju.

Gydytojos dermatologės Ingos Kisielienės teigimu, žiemą, kai sumažėja saulės, nukrinta oro temperatūra, orai vėjuoti, žema santykinė drėgmė, dažnam oda pradeda sausėti, suaktyvėja uždegiminiai procesai, oda parausta, šerpetoja, atsiranda dermatito požymių, bėrimas atvirose vietose, sausumas. Tiems, kas turi polinkį į spuogus, paryškėja uždegiminiai aknės bėrimai.

Kiek tai pavojinga, pasak specialistės, priklauso nuo to, kaip smarkiai oda buvo pažeista.

„Žmonėms, kurie turi sausesnę odą, polinkį į dermatitus, šalti orai ir neapsaugota oda yra pavojingesnė, – sako I. Kisielienė. – Dar viena grupė, kurią būtina išskirti, – vaikai ir kūdikiai, nes jų oda yra plonesnė, jautresnė aplinkos poveikiui, tad odos pažeidimai gali būti greitesni, smarkesni – likti ilgam. Trumpalaikis ir nežymus šalčio poveikis yra grįžtamas procesas: oda tiesiog paraus, šiek tiek paburks, gali pradėti šerpetoti, luptis. Tačiau kai yra stipresnių nušalimų, odos ir jos kraujagyslių jautrumas ateityje, susiduriant su šalčiu, tampa ryškesnis. Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, kad jeigu bent kartą gerai pašąla rankas arba ausis, vėliau tos vietos yra jautresnės šalčiui – greičiau mėlynuoja, rausta, šerpetoja.“

Ir nors išgydyti šalčio pažeistą odą galima, tačiau didesnis jautrumas šalčiui, net jei nušalimas ir nebuvo labai stiprus, dažniausiai išlieka. Vis dėlto šiek tiek nušalusią odą per dvi–tris savaites, tinkamai ja rūpinantis, įmanoma išgydyti.

Alergija ar dermatitas?

I. Kisielienės teigimu, egzistuoja dar ir tokia būklė, kuri vadinama alergija šalčiui. Alergija šalčiui, kitaip dar vadinama šalčio dilgėline arba šalčio urtikarija, pasireiškia žmonėms, kuriems nuo kontakto su šaltu paviršiumi, šaltu oru, ledu, odoje atsiranda bėrimų, kurie būna paburkę, iškilę, niežtintys. Ši būklė alergiškus žmones gali ištikti tiek žiemą, tiek vasarą, jei yra tiesioginis kontaktas su šalčiu.

„Tačiau kartais žmonės šalčio alergija vadina tokią būklę, kai žiemos metu dėl atšalusių orų ir sumažėjusios santykinės odos drėgmės, pajunta, kad jų oda yra sausesnė, pradeda luptis, pleiskanoti, ypač galūnių oda: kojų, rankų, plaštakų, – sako gydytoja. – Tokie žmonės skundžiasi, kad odą niežti, tempia, ypač po karšto dušo. Vis dėlto tai nėra alergija šalčiui – tai yra odos išsausėjimas dėl pasikeitusios temperatūros, drėgmės ir oro sąlygų. Kitaip sakant, tai yra tik sausos odos dermatitas. Alergija šalčiui pasireiškia dilgėlinės tipo bėrimu, kai oda atrodo kaip nudilginta, paburksta, niežti toje vietoje, kur buvo kontaktas su šaltu daiktu. O jeigu žiemos metu oda šerpetoja, išsausėja, jaučiamas tempimas, niežėjimas – tai yra sausos odos dermatitas.“

Diagnozavus šalčio dilgėlinę, specialistės teigimu, skiriamas simptominis gydymas – priešalerginiai, arba, kitaip tariant, antihistaminiai, vaistai: tabletės arba sirupai, jeigu serga vaikas. Vaistai sumažina simptomus ir pasiekiama, kad liga nesikartotų.

Žiemos metu pasireiškiantis sausos odos dermatitas gydomas drėkinamaisiais kremais. I. Kisielienė akcentuoja, kad su šia problema susiduriantiems žmonėms žiemos metu reikėtų rinktis tuos kremus, kurie turi ir šiek tiek lipidų.

„Jeigu vasarą mums norisi naudoti lengvos tekstūros losjonus, gelinius kremus, kurie lengvai susigeria, nepalieka ant odos lipnios plėvelės, tai žiemą reikėtų paieškoti priemonių, kuriose yra daugiau riebalų, kurie ne tik drėkina, bet ir maitina odą, – sako gydytoja. – Drėgmės žiemą odai taip pat reikia, tiktai drėkinamieji kremai neturėtų būti tepami ryte, prieš einant į lauką, nes tada oda tikrai sušals. Juos rekomenduojama tepti vakare, prieš miegą, o ryte, dienos metu, jeigu einame į šaltą orą, odą reiktų tepti riebesniu kremu.“

Reikalingas apsauginis sluoksnis

Suaugusieji dažnai įsivaizduoja, kad žiemą reikia tą vaiką kuo labiau apkiūtoti, ir apvynioja taip, kad lieka tiktai akys. Ar tai yra gerai?

Gydytojos I. Kisielienės manymu, tai nėra gerai. Kvėpavimas turėtų būti atviras, laisvas. Jeigu burna uždengta, kvėpuojant vandens garai ant veido odos kristalizuojasi, pavirsta ledu ir dėl to oda dar labiau šąla. Kepurė, šalikas, pirštinės vaikui būtinos, o skruostai, nosytė, lūpos – tai, kas lieka atvira, turėtų būti patepta riebiu kremu ar specialiu tepalu. Taip galima vaiko odą apsaugoti.

Jei, pabuvus lauke, jaučiame, kad dega veido oda, rankos, skruostai, gydytojos teigimu, grįžus į namus, nušalusias vietas reikėtų šildyti. Tačiau jokiu būdu negalima kišti į karštą vandenį arba dėti karšto kompreso, nes galima prisidaryti tik dar daugiau problemų. Reikėtų užkloti minkštu, šiek tiek pašildytu rankšluosčiu, arba pakišti po šiltu – 37–38 laipsnių temperatūros – vandeniu. Palaikius maždaug 10–15 minučių, odą patepti drėkinamuoju kremu. O tada stebėti. Jeigu oda pradeda pleiskanoti, luptis – ją toliau drėkinti, renkantis ir lengvos konsistencijos drėkinamuosius kremus, ir riebesnius. Jeigu ant odos atsiranda bėrimų, pūslelių, ją niežti, būtina kreiptis į gydytoją, nes jau gali prireikti vaistų.

Šaltuoju žiemos metu tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems rekomenduojama vengti ypač karštos vonios ir dušo, o dažnas labai mėgsta, grįžęs iš šalčio, pasimėgauti karščiu, kad sušiltų. Labai karštas vanduo sausina odą. Tad patartina rinktis trumpesnes vandens procedūras ir kad vanduo būtų ne karštas, o šiltas.

Prausiantis patartina rinktis sausai odai skirtus prausiklius – žiemą gydytoja tai rekomenduoja visiems pacientams, nebūtinai tiems, kurie turi sausą odą. Įprasti muilai yra šarminiai, jie panaikina odos riebalinį apsauginį sluoksnį ir oda dar labiau susėja. Specialūs prausikliai tą riebalinį sluoksnį šalina mažiau, negana to, yra aliejinių ar kreminių prausiklių, kuriais prausiantis oda ir sudrėkinama.

I. Kisielienė rekomenduoja rinktis kremus, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, glicerino, keramidų – medžiagų, kurios drėkina. Tačiau jeigu ruošiamės iš karto eiti į lauką, pasitepus drėkinamaisiais kremais, galima nušalti, dėl to, esant vėjui ar dideliam šalčiui, prieš einant į lauką, atviras vietas reikia patepti riebiu tepalu ar kremu, kad susidarytų apsauginis sluoksnis. Pasitepus kremu, prieš einant į lauką, reikėtų palaukti bent dvi valandas. O vakarais būtina odą drėkinti – tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams.

Einant į šaltą orą, būtina pasirūpinti ir lūpomis. Joms taip pat yra specialių priežiūros priemonių – įvairių maitinamųjų vazelinų.

Nušalimo simptomai

• Pirmas požymis – odos badymas tarsi adatėlėmis.

• Nušalusi kūno dalis gali nutirpti, skaudėti, galiausiai tampa visiškai nejautri, tarsi medinė.

• Oda išsausėja, išbąla, tampa šalta.

• Po nušalimo atšilę audiniai parausta, skauda nušalusios vietos.

• Jei žmogus šaltyje išbūna labai ilgai, gali pasireikšti ir sisteminių nušalimo simptomų: žmogus tampa vangus, abejingas aplinkai, sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla, aptemsta sąmonė, žmogus miršta.

Apsauga lūpoms

Vaikų lūpos visada drėgnos – arba dėl seilių, arba dėl varvančios nosytės, todėl jautrios vaiko lūpos greitai suskilinėja.

Patarimas: tepkite vaiko lūpas balzamu, skirtu būtent joms, jis apsaugos lūpas nuo aplinkos poveikio ir jas suminkštins.

 

Apsauga nuo šalčio

Patarimas: vaikas lauke turi būti su pirštinėmis, kepure, jei vėjuota – net su striukės gobtuvu. Jei, grįžus namo, odos raudonumas po kelių valandų neišnyksta, reiktų kreiptis į gydytoją.

 

Apsauga vėjo nugairintai odai

Patarimas: nebūkite su mažu vaiku lauke ilgai, kai labai šalta ar vėjuota. Prieš eidami į lauką, patepkite vaiko veidą, ypač nosį ir skruostus, specialiu kremu, saugančiu nuo šalčio ir gydančiu vėjo nugairintą odą.

 

Pirmoji pagalba nušalus