Pilvo skausmas – vienas dažniausių vaikų skundų. Priežasčių jam yra begalės, o ir vaikai yra individualūs ir viena ar kita patologija gali pasireikšti kiekvienam visiškai skirtingai. Tiesa, gera žinia – absoliuti dauguma priežasčių yra gana paprastos, todėl net nereikalauja gydytojo konsultacijos, nes be vargo galima vaikui padėti namuose. Vis dėlto, kai vaikas skundžiasi skausmu, tėvai neretai supanikuoja ir veža į Priėmimo skyrių, o ten, gavę tik elementarių rekomendacijų, pyksta. Mitas ar tiesa, kad suskaudus pilvui negalima duoti vaistų nuo skausmo?! Kada reikia medikų pagalbos, o kada užtenka akylesnės tėvų priežiūros?! Kokias ligas gali išduoti pilvo skausmai?!
Konsultuoja vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.
Vaistai nuo skausmo
Vos tik vaikas ima skųstis pilvo skausmais, pirmiausia, reikėtų atidžiau sekti ir įvertinti, kada vaikas tuštinosi, gal tiesiog pakanka klizmutės. Nežinia, iš kur atsiradęs ir itin įsitvirtinęs mitas, kad negalima duoti vaistų nuo skausmo ir skausmui išliekant arba kartojantis vertėtų duoti skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, „Ibuprofen“ ar „Paracetamol“. Klaidinga galvoti, kad davę vaistų nuo skausmo užmaskuosite apendicito kliniką. Taip tikrai nebus. Vaiko kankinti nereikia. „Vieno recepto, kaip padėti vaikui su pilvo skausmais nėra ir tenka galvoti apie įvairiausias priežastis, tačiau mėgstu sakyti, kad jeigu vaistai nuo skausmo padėjo, kitų nusiskundimų nėra, tuomet kol kas nepanašu, kad būtų kažkas rimta“, – sako B. Jonuška. Į gydytojus jis pataria skubiai kreiptis tuomet, kai skausmas nepraeina, kartojasi ar atsiradusi pilvo žaizda, skauda pilvą po traumos, vaikas prarijo bateriją, daugiau nei 1 magnetą ar didesnį nei 2,5 cm svetimkūnį.
Kada skubėti į Priėmimo skyrių?
Į medikus verta kreiptis, jeigu mažylio pilvo skausmas stiprėjantis arba priepuoliai dažnėjantys, analgetikai nepadeda numalšinti skausmo ar jis trunka ilgiau nei 12 valandų, tampa nuolatinis. Važiuoti į Priėmimo skyrių reikėtų, jeigu skausmas „migruoja“, pavyzdžiui, pradėjo skaudėti pilvo viršutinėje dalyje arba bambos srityje, o vėliau skausmas perėjo į dešinę klubinę sritį. Jeigu itin skauda judesių metu, ypač lipant laiptais, kosint ar šokinėjant“, – sako vaikų chirurgas.
Taip pat vertėtų pasikonsultuoti su medikais, jeigu atsiranda papildomi požymiai: vangumas, pasikartojantis vėmimas ar vėmimas tulžimi, pastebėjote kraują išmatose ar šlapime, vaikas ėmė stipriai viduriuoti, atsirado dehidratacijos (žymaus skysčio netekimo) požymių, užčiuopėte skausmingą guzą kirkšnyje arba pilvo sienoje, berniukams – kapšelio skausmas, mažylis pradėjo skųstis, kad skauda širdies plote ar sunku kvėpuoti. Vaikų chirurgas sako, jeigu skausmas išlieka, būklė negerėja arba tiesiog neramu dėl vaiko sveikatos – kreipkitės į gydytoją, o ne atsakymų ieškokite forumuose ar internete, nes, kaip ir sakiau, vaikai labai skirtingi ir tikras iššūkis yra diagnozuoti grėsmingas būkles, nekalbant apie nuotolines konsultacijas.
Skaudėjo ir staiga nebeskauda
Nors bet koks vaiko skausmas tėvams atrodo lyg pasaulio pabaiga (ypač auginant pirmagimius), B. Jonuška pastebi, kad apie 90–95 proc. atvejų, kai vaikai atvyksta į Priėmimo skyrių dėl pilvo skausmo, yra terapiniai, t. y. tokie, kuriems chirurginio gydymo nereikia. „Esu minėjęs ne kartą apie „gydomuosius“ tyrimus ir iš karto paaiškinu, kad tai nėra specialūs tyrimai, kurių metu galima kartu ir pagydyti. Taip, tokių tyrimų tikrai yra, bet čia žodį „gydomieji“ vartoju, kaip lengvą ironiją. Gydomieji tyrimai – tai su indikacija atliekami tyrimai, kad mamai būtų ramiau“, – sako medikas ir prisimena keletą profesinės patirties istorijų iš Priėmimo skyriaus, kur atvyksta vaikai su įvairiomis traumomis. Vieniems pasiseka, kitiems – nelabai, bet pasitaiko istorijų, kai vaikas užsigavo ir nors beveik nejaučia skausmo, nėra patinimo ar vaikas nepasako, kur tiksliai skauda, bet tėvai atkeliauja su vaiku tam, kad tiesiog jiems būtų ramiau… „Kadangi buvo trauma, tai atliekame „gydomąjį“ rentgeną. Jau prieš darydami nuotrauką, kliniškai matome, kad viskas su tuo vaiku yra gerai, bet po konsultacijos vaikui išvis niekur nebeskauda, vaikas pagijo ir mamai tapo visiškai ramu. Arba, pavyzdžiui, konsultuojant dėl pilvo skausmų, kurie buvo jaučiami prieš valandą iki atvykimo, o belaukiant savo vizito pas gydytoją, vaikas staiga tapo guvus, pradėjo lakstyti, norėjo valgyti ir gerti, bet juk visai neseniai, atrodo, skaudėjo. Dažniausiai tokius pacientus tenka iškart išleisti su rekomendacijomis ir stebėjimo namuose gairėmis, tačiau būna atvejų, kai mama nenori niekur važiuoti, nes gi tik apžiūrėjo, o kraujo tyrimų tai nepadarė. Turint omenyje, kad susirgus kraujo tyrimas pradeda kisti po 8–12 valandų, dažniausiai nematau reikalo vaiką badyti, imti kraują, nes tai man, kaip gydytojui, kol kas jokios informacijos nesuteiks, bet kartais tenka atlikti „gydomąjį“ kraujo tyrimą tam, kad mamai būtų ramiau“, – istorijas iš bendravimo su pacientais patirties vardija vaikų chirurgas. Ir pažeria rekomendacijų dėl savo atžalų sveikatos nerimaujantiems tėvams. Rekomenduočiau pasitikėti gydytojais, dirbančiais Priėmimo skyriuje, nes ne tyrimai, o gydytojai diagnozuoja ligas ir jas gydo. Tėvams būtina žinoti kaip padėti vaikui. Jeigu nėra rimtų nusiskundimų, o tik neramu – tuomet puikiai tas problemas gali išspręsti šeimos gydytojai darbo dienos metu, į Priėmimo skyrių vidury nakties lėkti tikrai nereikia. Ir prisipažinsiu, kartais tokią frazę tėvams pasakau. Aišku, po to pasakau, kad juokauju ir tėvai ramiai su palengvėjimu ir rekomendacijomis keliauja namo.“
„Gaila, kad operuoti nereikia“
„Šią frazę išgirdau iš vieno chirurgo rezidentūros metu, nes yra toks požiūris, kad chirurgams svarbu operuoti – reikia ar nereikia, bet svarbu kuo daugiau! Tiesos čia yra, nes įgūdžiai taip ir lavinami – operuojant. Visgi kiekviena operacija turi savo indikacijas, turi ir savo rizikas ir komplikacijas, todėl visada reikia gerai pagalvoti, ar tikrai po operacijos bus geriau, negu iki jos. Juk pagrindinis medicinos principas ir lotyniška Hipokrato frazė yra „Primum non nocere“ – „Pirmiausia, nepakenk!“. Dažniausiai frazę „Gaila, bet šiuo metu operuoti jūsų vaiko nereikia…“ pasakau įsitempusiems tėvams, nes tai lyg mažas juokelis, leidžiantis nukreipti mintis, pašalinti įtampą, tačiau kartais tikrai atrodo, kad tėvai nori, jog vaiką operuočiau ir jiems tampa gaila, kad štai jų vaiko neišoperuos“, – sako B. Jonuška. Jis vėlgi pateikia realų pavyzdį, kuomet į Priėmimo skyrių su mažamečiu, kuriam iš visos anamnezės ir simptomų nustatyta tiesiog infekcinė liga ir reiktų terapeuto. Tokie pacientai įprastai siunčiami pas vaikų ligų gydytoją, kad šis apžiūrėtų, o jeigu jau kyla įtarimas, kad gali būtų chirurginės kilmės susirgimas, tuomet kviečiamas chirurgas. Buvo atvejis, kai mama primygtinai reikalavo chirurgo apžiūros, nes, anot jos, vaiką tikrai reikėjo operuoti. Visgi atlikus tyrimus buvo diagnozuota žarnyno infekcija ir pacientas su tėvais buvo išleistas gydytis į namus. „Gaila, bet operuoti nereikėjo“, – savo mėgstamą frazę su šypsena pakartoja vaikų chirurgas.
Pilvo skausmas po ligos
Toks skausmas vadinamas ūminiu mezadenitu arba mezenteriniu limfadenitu – tai žarnų pasaito limfmazgių uždegimas. Žarnų pasaitas pritvirtina žarnas prie pilvo sienos, jame yra daugybė limfmazgių, kurie veikia kaip filtras ir barjeras nuo infekcijų, taip apsaugant nuo jų išplitimo po organizmą – sepsio.
Patekus virusams ar bakterijoms, limfmazgiai padidėja ir gali sukelti pilvo skausmą. Dažniausiai ūminį mezadenitą sukelia virusai, kiek rečiau – bakterijos. Visada Priėmimo skyriuje tėvų paklausiu, ar vaikas paskutiniu metu nesirgo, nes pilvo skausmas dėl limfmazgių padidėjimo gali išlikti ir persirgus, pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
Ūminio mezadenito simptomai yra visiškai nespecifiniai: pilvo skausmas, kurį dažniausiai vaikai lokalizuoja apie bambą; karščiavimas; pykinimas; vėmimas; viduriavimas. Diagnozė dažniausiai patvirtinama atmetus rimtesnes pilvo skausmo priežastis, tokias kaip apendicitas, ir atlikus pilvo ertmės echoskopiją, kurios metu pastebimi padidėję žarnų pasaito limfmazgiai. Standartiškai limfmazgiai turėtų būti iki 1 cm dydžio.
Gydymas yra simptominis, tai yra pakankamas skysčių kiekis, poilsis, skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, „Ibuprofen“. Vis tik dažniausiai pasveikstama savaime.
Į gydytoją reiktų kreiptis esant stipriam pilvo skausmui, nepaisant „Ibuprofen“ poveikio, karščiuojant ar būklei blogėjant. Kartais gali prireikti ir gydymo antibiotikais. Ypatingų prevencijos priemonių, kalbant apie ūminį mezadenitą, nėra. Tiesiog paprasčiausios priemonės siekiant išvengti infekcijos: reguliarus rankų plovimas su muilu, kontaktų su sergančiaisiais vengimas, patalpų vedinimas ir tinkamas maisto ruošimas.
