Mioma – tai viena dažniausių gerybinių gimdos ligų, kuri pasitaiko net iki 70 % moterų iki menopauzės. Nors dažnai ši būklė nesukelia jokių simptomų, kai kurioms moterims ji gali gerokai apsunkinti kasdienybę ir net paveikti vaisingumą.
Kas yra mioma?
Mioma, dar vadinama fibromioma arba leiomioma, yra gerybinis raumeninio gimdos audinio auglys, kuris gali augti gimdos sienelėje, ant jos paviršiaus arba viduje – gimdos ertmėje.
Miomos gali būti:
- Intramuralinės – augančios gimdos sienelės viduje.
- Subserozinės – atsirandančios išorinėje gimdos sienelėje, nukreiptos į pilvo ertmę.
- Submukozinės – augančios po gimdos gleivine, deformuojančios gimdos ertmę.
Kokie yra gimdos miomos simptomai?
Daugeliu atvejų miomos nesukelia jokių pojūčių ir yra atrandamos atsitiktinai atliekant ginekologinę apžiūrą ar echoskopiją. Tačiau jei simptomai pasireiškia, dažniausiai jie būna šie:
- Gausesnės ir ilgesnės mėnesinės. Tai vienas dažniausių požymių, dėl kurio moterys kreipiasi į gydytojus.
- Kraujavimas tarp mėnesinių.
- Spaudimo pojūtis pilvo apačioje.
- Dažnas šlapinimasis, jei mioma spaudžia šlapimo pūslę.
- Vidurių užkietėjimas, kai spaudžiama tiesioji žarna.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Pilvo ar dubens skausmas, tempimas.
- Padidėjęs pilvo apimtis – kai kurios moterys net mano, kad priaugo svorio, nors priežastis – auganti mioma.
Ar mioma pavojinga?
Miomos nėra piktybinės, bet jei sparčiai auga, sukelia daug nepatogumų ar kraujavimų, gali būti reikalingas gydymas. Retais atvejais mioma gali paveikti vaisingumą – ypač jei ji yra gimdos ertmėje ir trukdo prisitvirtinti apvaisintam kiaušinėliui.
Kaip diagnozuojama mioma?
Diagnozei nustatyti dažniausiai užtenka:
- Ginekologinės apžiūros.
- Ultragarsinio tyrimo (echoskopijos). Tai pagrindinis būdas miomoms aptikti ir įvertinti jų dydį bei vietą.
- Kartais papildomai gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija ar histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra specialiu optiniu prietaisu).
Koks galimas gydymas?
Gydymo būdas priklauso nuo moters amžiaus, simptomų, miomos dydžio, vietos ir ar planuojamas nėštumas. Gali būti taikomi šie metodai:
1. Stebėjimas (be gydymo)
Jei mioma nesukelia jokių simptomų, dažnai pakanka ją tik reguliariai stebėti – atliekant echoskopiją kas 6–12 mėnesių.
2. Medikamentinis gydymas
- Hormoniniai vaistai, pvz., gestagenai ar kombinuoti kontraceptikai, padeda sumažinti kraujavimą.
- GnRH agonistai gali laikinai sumažinti miomos dydį, tačiau dažnai naudojami trumpalaikiai, pvz., prieš operaciją.
- Naujesnės kartos progesterono receptorių moduliatoriai (pvz., ulipristalio acetatas) taip pat taikomi tam tikrais atvejais.
3. Chirurginis gydymas
- Miomektomija – miomos pašalinimas, išsaugant gimdą. Tinkama, jei moteris planuoja nėštumą.
- Histerektomija – visos gimdos pašalinimas. Tai galutinis sprendimas, kai kiti metodai nepadeda arba miomos yra labai didelės.
4. Neinvazinės ir mažiau invazinės procedūros
- Gimdos arterijų embolizacija (GAE): sumažina kraujotaką į miomą, dėl ko ji palaipsniui mažėja.
- FUS abliacija (fokusuotų ultragarsinių bangų gydymas): taikomas tik tam tikrais atvejais, kai mioma nedidelė ir lengvai pasiekiama.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite neįprastą kraujavimą, pilvo apimties didėjimą ar skausmą, būtina pasikonsultuoti su ginekologu. Ankstyva diagnozė leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą ir išvengti komplikacijų.
