Nors rotavirusas dažniausiai siejamas su kūdikiais, ši virusinė žarnyno infekcija vis dažniau diagnozuojama ir suaugusiesiems. Šiltuoju metų laiku protrūkiai fiksuojami ne tik darželiuose, bet ir šeimose bei kolektyvuose. Pasak Joniškio šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) šeimos gydytojos Ievos Keršytės, dalis žmonių vis dar painioja rotaviruso simptomus su apsinuodijimu maistu, o nuvertinus ligos rimtumą, infekcija gali sukelti pavojingą dehidrataciją ir baigtis gydymu ligoninėje.
„Rotavirusas – viena dažniausiai pasitaikančių ir greičiausiai plintančių virusinių žarnyno infekcijų. Pirmieji simptomai, tokie kaip viduriavimas, vėmimas ir karščiavimas, dažniausiai pasireiškia per vieną ar dvi paras nuo užsikrėtimo. Infekcija ypač greitai plinta vaikų kolektyvuose: darželiuose, mokyklose, o dėl didelio atsparumo aplinkos veiksniams virusas ant paviršių gali išlikti gyvybingas net kelias savaites”, – pabrėžia I. Keršytė.
Plinta per rankas, daiktus ir paviršius
Rotavirusinė infekcija dažniausiai prasideda staiga – naktį ar paryčiais. Pagrindiniai simptomai yra gausus ir vandeningas viduriavimas (gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės), pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas. Vaikams gali pasireikšti ir kvėpavimo takų ligų simptomai.
„Dėl dažno vėmimo ir viduriavimo organizmas greitai netenka skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją. Jai būdingas burnos sausumas, įdubusios akys, retesnis šlapinimasis, ašarų nebuvimas verkiant. Didžiausia rizika užsikrėsti rotavirusu kyla kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė”, – sako šeimos gydytoja.
Rotavirusas dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, o tai reiškia, kad virusas į organizmą patenka per nešvarias rankas, užkrėstus paviršius ar maistą. Jis aptinkamas sergančiojo išmatose dar iki pasireiškiant simptomams ir išlieka keletą dienų po jų.
Skiepai – efektyvi apsauga kūdikiams
Rotaviruso vakcina yra efektyvus būdas apsaugoti kūdikius nuo sunkios ligos eigos ir komplikacijų. Ji Lietuvoje įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir ja skiepijami kūdikiai sulaukę 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus. Suaugusieji šia vakcina neskiepijami, nes rotavirusu serga rečiau ir dažniausiai lengvesne forma.
„Vaikams rotavirusas pavojingas todėl, kad dėl gausaus vėmimo ir viduriavimo jie greitai netenka skysčių. Dėl šios priežasties jiems dažnai skiriamas stacionarinis gydymas, taikant infuzoterapijas. Nors persirgus rotavirusu ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja, pakartotinė infekcija dažniausiai būna lengvesnė ir su mažiau komplikacijų”, – teigia šeimos gydytoja.
Virusas – visos šeimos rūpestis
Dauguma rotaviruso atvejų gydomi namuose. Svarbu dažnai ir nedideliais kiekiais vartoti skysčius su elektrolitais, laikytis lengvos dietos, stebėti kūno temperatūrą. Tačiau tam tikrose situacijose geriausia kreiptis į šeimos gydytoją.
„Jei vaikas viduriuoja ilgiau nei parą, vemia, burna išsausėja, o akys įdumba – tai aiškūs dehidratacijos ženklai. Taip pat į šeimos gydytoją svarbu kreiptis, jei išmatose yra kraujo ar jos tamsios spalvos. Suaugusiesiems pravartu kreiptis tais atvejais, kai viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi paras ar prasideda vėmimas”, – sako I. Keršytė.
Norint išvengti užsikrėtimo, svarbu kruopščiai plauti rankas grįžus iš lauko, prieš ruošiant maistą, pakeitus sauskelnes vaikui. Sergantiems asmenims geriau nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, taip pat naudotis atskirais indais bei izoliuotis atskirame, gerai vėdinamame kambaryje.
„Net ir paskiepijus vaiką, svarbu išlikti budriems, nes skiepai apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir komplikacijų, tačiau neužkerta kelio užsikrėtimui. Kadangi virusas aplinkoje išlieka ilgai, dažnai suserga ir tėvai, kurie nuvertina infekcijos pavojų. Rotavirusas – ne tik vaikų, bet ir visos šeimos rūpestis”, – pabrėžia Joniškio šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja I. Keršytė.
