„Verkia dėl menkniekio“, „imasi visko į širdį“, „per daug jautrus“ – tokius komentarus dažnai tenka išgirsti mamoms, auginančioms ypač jautrius vaikus.
auklėjimas
Seniausias
Tėvystė – tai didžiausia gyvenimo kelionė, kupina iššūkių, džiaugsmo, augimo ir, žinoma, meilės.
Kai kurie žmonės nuo mažų dienų žino, ką, kada ir kaip nori daryti – ir dažnai tai pasireiškia ne tik žaislų, bet ir suaugusiųjų „valdyme“. Tėvai kartais stebisi, kaip mažas vaikas sugeba išreikalauti savo, organizuoti visus aplink ir net „vadovauti“ šeimos dienotvarkei.
Dar ne taip seniai įprasta buvo manyti, kad tėčio vaidmuo šeimoje – tai suremontuoti spyną, užkurti kepsninę ir kartais nubausti vaiką, jei šis nusižengė. Tačiau šiuolaikinė tėvystė smarkiai keičia kryptį. Vyrai vis aktyviau įsitraukia į kasdienius šeimos rūpesčius: jie keičia sauskelnes, gamina vakarienę, ruošia vaikams priešpiečių dėžutes ir vakare skaito pasakas. Kodėl tai svarbu, ir kuo iš tikrųjų ypatinga ta „vyriška ranka“ namuose?
Kokios gi tos didžiausios tėvų klaidos, kurios trukdo vaikui augti?
Tėvystėje dažnai susiduriama su klausimu: kuri ugdymo kryptis geriausia mano vaikui? Dvi populiarios ir iš pirmo žvilgsnio labai skirtingos kryptys – Montessori ir Valdorfas – neretai pateikiamos kaip priešingybės.
Vaikų auklėjimas – tai ne tik ribų nustatymas ar taisyklių laikymasis, bet ir kasdienis santykių kūrimas. Šiandien vis daugiau tėvų atsigręžia į pozityvų auklėjimą – ugdymo kryptį, kuri grindžiama pagarba, empatija ir bendradarbiavimu, o ne bausmėmis ar jėga.
Kiekvienas vaikas – unikalus. Vieni iš prigimties lyderiai, kiti – svajotojai, treti – smalsūs tyrinėtojai. Tėvai neretai pastebi, kad tai, kas motyvuoja vieną vaiką, visiškai neveikia kito. Kodėl taip yra?
Daugiau jokio turinio
