Aplinkiniai ragina jauną mamą nebijoti atiduoti vaiko į darželį sulaukus vienerių metukų. Tačiau mama abejoja, ar jos dukrytė ne per maža.
Iš Eglės laiško:
„Auginu dukrytę, jai rugsėjį bus 15 mėnesių. Man daug kas aplink sako, kad užrašyčiau ją į darželį. Kad tokio amžiaus bus lengva pripratinti, ji nieko nesupras ir lengvai pripras. Sakykite, kokia psichologo nuomonė, ar normalu vaiką leisti į darželį metukų?
Suprantu, kad kokioj Prancūzijoj ar Amerikoj vaikus 3 mėnesių suneša į priežiūros centrus ir mamos iškeliauja dirbti. Tačiau ten, manau, priežiūra tų mažų vaikų yra kitokia, pas mus Lietuvoje viena auklėtoja daugybei vaikų. Mano širdis sako, kad dar per anksti, bet jaučiu aplinkos spaudimą, kad nebūčiau “višta perekšlė” ir leisčiau vaiką socializuotis. Padėkite susigaudyti jausmuose“.
Atsako Milda Čeikienė, Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė, www.ipi.lt.
Vaikams iki 3 metų, galima sakyti, dar nereikia kitų vaikų – jiems yra geriausia su mama, tėte arba su kitu jį globojančiu suaugusiu žmogumi. Socializuotis, žaisti bendrus žaidimus su kitais vaikais, su džiaugsmu dalintis jie pradeda nuo 3 metų. Dažniausiai su trečiuoju gimtadieniu vaikai atranda savo „Aš” ir dažniausia jų sakoma frazė “aš pats” išveda ne vieną tėvelį iš kantrybės. Tuomet su tokia aktyviai besiformuojančia asmenybe apsirengti ir išeiti iš namų tampa iššūkiu tiek anksčiau pradėjusiems lankyti darželį, tiek naujai pradedantiems. Tad argumentas „lengviau pripranta“ kalbant apie mamos pasiruošimą perduoti atsakomybę kitam žmogui globoti ir auginti jos vaiką, čia netinka.
Vesti vienų metukų vaiką į darželį ar ne, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaip ir minėjote, vienas svarbiausių – darželis, vieta kurioje būtų pasirūpinta tokio amžiaus vaiko poreikiais. Tai ir ritmas kitoks, ir grupės mažesnės, ir auklėtojos daug mažiau vaikų prižiūri.
Šiuo metu Lietuvoje, o ypač Vilniuje pridygus privačių darželių, tikrai galima surasti tokias sąlygas metinukui. Bet ne darželis yra svarbiausia, o jūsų jausmai, kuriuose prašote pagalbos susigaudyti. Pagalvokime, kas dar lemia jūsų sprendimą – užrašyti vaiką į darželį ar pabūti namuose su juo? Visuomenės spaudimas netapti „višta perekšle“. „Visuomenės” spaudimas nugula į jūsų artimiausių, svarbiausių žmonių lūpas – vyro, tėvų, sesės ar brolio, draugų… Prašote „specialistų“, psichologų patvirtinimo savo norui pabūti su vaiku, tarsi jūsų širdies balso tam neužtenka. Tarsi norėtumėte spaudimą darantiems žmonės kaip mokinukė padėti „gydytojo“ atleidimo nuo darbo lapelį. Deja, psichologai gali tik padėti susivokti jūsų jausmuose, o ne patarimus dalinti. Nes kiekvienam yra skirtas savas kelias. Jei jūsų draugėms yra normalu grįžti į darbą, tai nebūtinai turi tikti jums.
Sakoma, kad kai mamai gerai, tai ir vaikui gerai. Kai suvoksite savo jausmus, atrasite ramybę, ir jūsų vaikui bus gerai. Tiek su mama, tiek darželyje, tiek su kitu jį mylinčiu suaugusiu žmogumi.
Šiuo metu jums kyla klausimų, kaip suderinti darbą ir motinystę, kaip išsaugoti savo šeimoje lygiaverčius santykius. Pasikonsultuokite su specialistais. Individualios psichologijos konsultantai nuoširdžiame padrąsinančiame pokalbyje pasitelkdami įvairius metodus padeda suprasti savo gyvenimo stilių. Kai įsisąmoninate ir priimate tam tikrus savo elgesio ypatumus, kurie ateina iš jūsų vaikystės patirčių, sprendimai ateina tarsi “savaime”.