TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo vienos nusivylusios mamos laišką, kuriame ji pasakoja savo patirtį pratinant trejų metų sūnų Roką prie darželio. Nesėkmingą patirtį turinti mama apgailestauja, kad į lopšelį neišleido vienerių metukų sūnaus. Pasak jos, ji įsitikinusi, kad taip būtų buvę daug geriau.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, 10 patarimų norintiems užauginti sėkmingą vaiką
Klaidos, kurias daro tėvai kalbėdami su vaikais apie seksą
Kai Rokui suėjo dveji metai, jau pradėjau galvoti apie vaikų darželį. Tačiau sutapimas – mano mama išėjo į pensiją ir pasisiūlė, kad darbo dienomis gali prižiūrėti vaikaitį. Prisipažinsiu – labai apsidžiaugiau. Pagalvojau, kas gali būti geriau, negu sava mama, kuri prižiūrės mano vaiką. Be to, mama buvo tikra darboholikė, todėl žinojau, kad toks naujas užsiėmimas leis jai jaustis svarbiai ir turinčiai ką veikti, o ne galvoti apie „atėjusią senatvę“.
Taip vasarą Rokui suėjo treji ir nuo rudens jo laukė vaikų darželis. Pasiėmiau atostogų paskutinėmis rugpjūčio ir pirmomis rugsėjo dienomis, kad galėčiau jį pati pratinti prie darželio, nors tą buvo pasiruošusi padaryti ir mano mama.
Mačiau, kad darželio mano vaikui labai reikia. Jis augo toks pakankamai vienišas, nelabai komunikabilus, todėl norėjau, kad darželyje išmoktų bendrauti su kitais vaikais, susirastų draugų.
Pirmos nesėkmės
Pirma diena darželyje buvo nebloga, kelios valandos prabėgo greitai, sūnus buvo toks sutrikęs, bet neatrodė, kad labai nelaimingas. Tačiau jau po kelių dienų prasidėjo isterijos – verkti jis imdavo vos prabudęs. Nepadėjo nei įkalbinėjimai, nei šios temos ignoravimas. Vaikas patyrė didžiulį šoką, mačiau tai savo akimis ir man buvo labai skaudu.
Lygiai penktą dieną jam pakilo temperatūra. Snargliai, kosuliai, lova… Pasveikus buvo tas pats, gal net dar blogiau. Jau rugsėjo pabaigoje eilinį kartą susirgus gydytoja jam diagnozavo plaučių uždegimą. Man tai buvo smūgis. Beveik nesirgęs vaikas, pradėjęs eiti į darželį, tapo ligų maišeliu. Po plaučių uždegimo jam skyrė sanatoriją, močiutė padėjo visą laiką, kartu lankė procedūras.
Spalio pabaigoje nusprendėme, kad jis jau pakankamai sustiprėjęs ir gali vėl pradėti eiti į darželį. Tačiau paėjo vos kelias dienas, nes neapsikentusi riksmų ir isterijų, nusprendžiau pasiduoti ir palikau jį su močiute.
Kas geriau: vieneri metai ar treji?
Dabar laukiu pavasario ir tada bandysiu iš naujo. Vasarą Rokui sueis ketveri, jis jau paaugo ir, manau, labiau supranta, kad darželis nėra kažkoks blogis, kad jį lanko visi vaikai, reikia ir jam. Niekur jis nedings.
Aš pati per šį laiką labai daug galvojau, skaičiau ir kalbėjau su draugėmis. Mano išvada tokia: aš pavėlavau išleisti sūnų į darželį. Mano draugės, kurių vaikai išėjo metukų, pusantrų, adaptavosi puikiai. Taip, jie irgi sirgo, bet išvengė ašarų. Kad ir kaip baisiai skambėtų, tokio amžiaus vaikai nelabai supranta, kas tas darželis, todėl jie neturi kito pasirinkimo ir pripranta greičiau. Be to, jie greičiau pamiršta nuoskaudas, todėl jei ir verkia, tai trumpai, juos galima pakalbinti ir taip nukreipti dėmesį.
Be to, aš pati lankiau darželį nuo metukų. Mama sako, kad anksčiau nelabai buvo kitokio pasirinkimo. Jokių adaptacijos problemų dėl manęs nebuvo kilę, o kažkokių neigiamų dalykų dėl to, kad anksti pradėjau lankyti kolektyvą, irgi nejaučiu.
Jeigu laiką būtų galima atsukti atgal, aš daryčiau taip: būčiau vaiko priežiūros atostogose iki dvejų metų, bet pradėčiau prie darželio pratinti vaiką nuo metų. Tada galėčiau pati jį paslaugyti, kol sirgs, ir per metus jis tikrai būtų pripratęs.
Žinau, kad visur specialistai pabrėžia, jog vaikas darželiui tampa pasirengęs maždaug trejų metų. Gal ir taip, jis labiau subrendęs, supranta, kas čia kaip vyks. Bet lengviau pripratinti mamai mažesnį vaiką. Čia tik mano asmeninė nuomonė, kuriai nebūtina pritarti. Tiesiog norėjau ją išsakyti ir papasakoti savo patirtį.”
Vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogės Miglės Garškienės komentaras
Manau, kad nelabai teisūs tie, kurie sako, kad geriausiai vaikui pradėti lankyti darželį nuo vienerių metukų ar kuo anksčiau. Vaiko adaptacija darželyje priklauso nuo įvairių priežasčių – tiek nuo mamos savijautos paliekant vaiką darželyje, tiek nuo vaiko gebėjimų prisitaikyti prie naujos aplinkos, tiek nuo sukauptos emocinės patirties.
Galima išskirti kelias adaptacijos formas:
lengva – kai vaikas jau gerai jaučiasi per vieną-dvi savaites;
vidutiniška – daugiau kaip mėnesį;
sunki adaptacija – trunka ilgai, kartais iki pusės metų, kinta vaiko elgesys, vaikas pradeda daugiau ir sunkiau sirgti.
Vienerių metukų vaikas anksčiau išmoksta prašytis ant puoduko, pats pavalgyti, apsirengti; trečiaisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais auga jo savarankiškumas, didėja socialinis interesas, kuomet mažylis labiau domisi buvimu su bendraamžiais nei su savo tėveliais.
Norint palengvinti vaiko adaptaciją, prieš pradedant vaikui lankyti darželį tėveliai turėtų pradėti pratinti vaiką prie būsimo režimo: valgyti, miegoti, eiti į lauką tuo pačiu metu, kaip ir darželį lankantys vaikai.
Ne paslaptis, kad daug lengviau adaptuojasi tie vaikai, kuriuos tėveliai kartu vežiodavosi po įvairius susibūrimus, kartu dalyvaudavo įvairiose veiklose. Vaikai, kuriuos tėveliai kartais palikdavo pas senelius ar draugus, lengviau apsipranta darželyje, ugdosi jo suvokimas, kad mama jo nepaliko, „mama išėjo – mama sugrįš”. Buvimas įvairiose vietose – mieste, teatre, svečiuose ir pan., taip pat padeda vaikui sukaupti įvairiausios patirties, kas taip pat turi įtakos gerai vaiko adaptacijai darželyje.
Kokia jūsų patirtis? Koks vaiko amžius yra tinkamiausias pradėti lankyti vaikų lopšelį – darželį?
