53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pedagogė pataria

Pedagogė pataria, kaip ugdyti ir lavinti vaikus iki 3 metų

Žmogaus raida vyksta visą jo gyvenimą. Svarbiausi raidos pamatai sudedami vaikystėje. Svarbiausia, kad kasdienė aplinka sudarytų sąlygas sėkmingai vaiko socialinei, emocinei, kalbinei, fizinei raidai.

Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja Erika Bužauskaitė.

Fizinė raida

Fizinei raidai galime priskirti paprastuosius gyvenimo įgūdžius, kuriuos vaikas iki trejų metų mėgina įgyti: pats pavalgyti, nusiprausti, apsiauti, apsirengti. Taip pat mokosi savarankiškai judėti, prieiti prie žaislo, pasiimti, paskui jį padėti atgal.

Pedagogas gali padėti vaikui, skatindamas pasitikėjimą savimi ir leisdamas įgyti savarankiškumo. Neskubinti, neversti vaiko, o sulaukti momento, kai jis nori pabandyti pats. Būtinai leisti jam tai daryti, eksperimentuoti, juk žinojimas ir įgūdžiai gimsta tik bandymo keliu.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 daiktų, kurie naujagimiui nebūtini
Kiaušinių marginimas: ypatingas, bet nesudėtingas būdas

Pasak Jean Piaget, nuo gimimo iki 2 metų vaikas pažįsta pasaulį savo jutiminiais pojūčiais, ypač lietimo ir skonio. Siekiant kuo platesnio vaiko aplinkos pažinimo, galima aplinką sukurti naudojant skirtingus paviršius: įvairius audinius, medinius, plastmasinius, akmeninius, gofruoto kartono, stiklo paviršius. Galima pasigaminti knygas, kuriose ant kiekvieno lapo būtų priklijuoti skirtingo reljefo gabaliukai. Vartant, liečiant ir aptariant veiksmus ir pojūčius, lavinsis daugybė sričių: smulkioji motorika, jutiminiai įgūdžiai, įvardijant skirtumus ugdoma kalba, mąstymas ugdomas lyginant ir jaučiant skirtingus paviršius. Lytėjimo poreikiui patenkinti ir ugdyti labai tinkamos priemonės: dažai pirštukams, molis, smėlis. Piešiant pirštukais bus lavinama ne tik smulkioji motorika, bet ir spalvų skirtumų suvokimas, veiksmo ir pasekmės ryšys, taip pat pasitenkinimas išreiškiant save.

Froidas vaiko iki 1,5 metų raidai priskiria skonio pojūtį. Vaikai visko stengiasi paragauti ir taip susipažinti su juos supančiu pasauliu. Labai smagus žaidimas, kai galima visko paragauti. Pajusti skirtingus skonius ir išgirsti, kaip įvardijami pojūčiai, kaip vadinasi tai, ką ragaujame. Taip ugdomos daugybė sričių: valgymo taisyklės, kalba, pojūčių suvokimas ir įvardijimas, socialinis bendravimas mimika, gestais ar net žodžiais. Negalima pamiršti, kad vaikas mokosi per pavyzdį. Lopšelis mažiesiems tampa atradimo, naujų įgūdžių, mokymosi iš kitų vieta.

Pedagogas – tai daug kantrybės turintis patarėjas, kuris visada prireikus gali padėti. Labai svarbu padrąsinti vaiko norus, nesėkmės atveju nebarti, o pasidžiaugti, kad jis mėgino ir pasiūlyti, kaip tai galima padaryti lengviau. Taip pat neskubėti padaryti už vaiką to, ką jau jis moka pats. Vaikas iki trejų metų, pasak Froido, nori pats pasirūpinti sa­vimi: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba priešingai – abejoja savo sugebėjimais Pedagogas ir mažylio tėvai turi siekti, kad vaikas gebėtų suprasti ir pasirūpinti šiais savo poreikiais. Tai vienas iš svarbiausių savarankiškumo žingsnių.

Vaiko judėjimas vystosi pamažu. Mažyliai, išmokę naują judesį, jį dar daug kartų kartoja. Smagi kasdieninė mankštelė, kurioje būtų kartojami seni jau mokami judesiai ir kas savaitę įvedamas vis naujas judesiukas, būtų labai naudinga. Judėjimas ypač ugdomas žaidimų metu. Žaidimas – bendra vaiko ir suaugusiojo komunikacinė veikla. Žaidime visuomet vyksta veiksmo, daikto ir žodžio sąveika. Tai ugdo ne tik judėjimą, bet ir kalbinius bei mąstymo įgūdžius.

Vaikams iki trejų metų žaidimas tuo pačiu yra ir „darbas”. Vaikas mokosi svarbiausių žmoniškųjų sugebėjimų – vaikščioti, kalbėti, mąstyti, o tai reikalauja daug jėgų ir laiko.Pedagogė Erika Bužauskaitė

Vaikams iki trejų metų žaidimas tuo pačiu yra ir „darbas”. Vaikas mokosi svarbiausių žmoniškųjų sugebėjimų – vaikščioti, kalbėti, mąstyti, o tai reikalauja daug jėgų ir laiko. Tačiau išmokęs judėti vaikas tampa tyrinėtoju ir tiria visą savo erdvę liesdamas, belsdamas, judindamas, traukdamas, stumdamas, grauždamas. Pradėjęs vaikščioti vaikas gali jau daug ką pasiimti, pasiekti. Jam tampa įdomu viskas, ką šalia daro kiti,  jis nori viską išbandyti pats. Tad labai smagu ir lengva įtraukti tokį vaiką į veiklą. Pedagogas, pradėdamas daryti veiksmą ar žaisdamas pats, pritrauks dar kelias smalsias akytes, kurios įsijungs į tą veiklą ir mokysis kartu. Tuo tarpu drauge veikdami visada galite pabendrauti, pajusti vienas kitą. Galima tiesiog dėlioti kaštonus, akmenėlius – vaikai nesirūpina rezultatu, jiems patinka pats veiksmas, jo kartojimas. Vanduo grupėje labai ramina, o pilstymas jo suteikia labai daug gerų emocijų, nuramina, moko susitelkti į veiklą, ugdo rankyčių motoriką, veiksmo ir jo pasekmių numatymą.

Vaiko žaidimai gali būti įvairiausi: bėgimas ratu iki galvos apsvaigimo, nukritimo, žaisti akimis dairantis į visas puses. Daug žaidimų prasideda nuo netikėto efekto, atsitiktinio veiksmo. Treptelėjimas, stovint baloje, pliaukštelėjimas per vandenį, vandens ir smėlio pilstymas, smėlio bėrimas tarp pirštų, sviedinio spardymas. Labai smagu, kai pedagogas laiku pastebi tinkamą akimirką ir ja pasinaudoja.

Mažyliai supranta, kad patys gali veikti, keisti ir stengtis, mokytis daryti vienus ar kitus dalykus, išbandyti visus būdus. Ypač mėgiami ir teikiantys daug džiaugsmingų išgyvenimų žaidimai su kaladėlėmis ir „Lego” žaislais. Juos žaidžiant taip pat lavėja kūrybiškumas ir smulkioji motorika, jei kartu žaidžia keli vaikai, gerėja ir bendravimo įgūdžiai.

Trečiais gyvenimo metais vaikai pradeda žaisti su bendraamžiais, mokosi derinti veiksmus, laikytis tam tikros tvarkos, normų. Žaidimo varomoji jėga – nauji įspūdžiai. Pagal savo patyrimą vaikas į žaidimą pradeda įtraukti ir įvairias priemones. Pedagogo vaidmuo čia – skatinti žaidimą su naujomis priemonėmis, žaislais-pakaitalais, skatinti pamėgdžioti, tapti kažkuo, elgtis įsivaizduojamose situacijose. Labai svarbus uždavinys yra skatinti vaikus pasitelkti drąsą rizikuoti, siekti patirti sėkmę, pajusti, kad svarbiausia – pats žaidimo procesas, o ne jo rezultatas.

Shutterstock nuotr.

Mažylio savasis „aš” susiformuoja apie pirmuosius metus. Pedagogų uždavinys – padėti vaikui suvokti, kad jis yra, buvo ir bus, padėti numatyti veiksmus į priekį. Labai smagūs ir svarbūs „vardo” žaidimai, kuriuose girdi ir mokosi reaguoti į savo vardą. Pvz.: slėpynės, kaip vaikai uždengiami skraiste ir jų ieškoma, o nutraukus skraistę – surandama. Gera priemonė – veidrodis, juo vaikas mokosi pažinti ir identifikuoti save. Labai smagus žaidimas, kai dainuojama lopšinė ar daina, o į jos tekstą įtraukiamas vaiko vardas.

E. Eriksonas išskiria dvi ankstyvosios vaikystės raidos stadijas: pirmoji – pasitikėjimo ir nepasitikėjimo stadija. Vaikas mėgina įsitikinti, ar gali pasitikėti šiuo pasauliu. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, ar vaikas turi galimybes patenkinti visus savo poreikius. Patenkinęs savo poreikius, vaikas jaučiasi saugus ir ramus. Tuos poreikius pedagogui svarbu laiku pastebėti, suprasti ir padėti patenkinti. Tada jis jaus, kad aplinka yra saugi, pasitikės ja.

Šiame laikotarpyje labai svarbus saugumo jausmas, kurį puoselėja garantuota, aiški, įprasta, pasikartojant dienos eiga.Pedagogė Erika Bužauskaitė

Antroji stadija, pasak E. Eriksono, yra autonomija ir abejojimas savo jėgomis. Šioje stadijoje vaikas mokosi naudotis tualetu, rengtis ir daug ką išmėgina pats. Labai svarbu, kad vaiku nebūtų rūpinamasi per daug,  kad jam būtų suteikiama galimybė pačiam savimi pasirūpinti. Darželis labai tinkama aplinka tam, nes čia vaikai mokosi visi kartu, o pedagogai yra tie žmonės, kurie jiems padeda. Šiuo atveju labai svarbu susitarti su tėveliais, kad vaikui būtų leidžiama pamėginti pačiam, o pagalba suteikiama iškart, vos vaikui jos paprašius.

Šiame laikotarpyje labai svarbus saugumo jausmas, kurį puoselėja garantuota, aiški, įprasta, pasikartojant dienos eiga. Galimos palankių emocijų strategijos:

Reikia laiko. Ankstyvojo amžiaus vaikai reikalauja daug dėmesio. Tad siūloma atliekant visas veiklas drauge su vaiku neskubėti, mėgautis tuo, ką darote ir išnaudoti kiekvieną akimirką pasikalbėti – netgi keičiant sauskelnes.

Svarbu būti patikimam. Vaikai turi žinoti, kad suaugusiuoju galima pasitikėti, pravirkus visada sulaukti pagalbos, kad laikomasi duoto pažado.

Svarbu net ir kasdienės rutinos metu elgtis pagarbiai su vaiku. Net keičiant vystyklus įspėti apie tai juos, paprašyti pagalbos tame procese. Tai padės vaikui teigiamai vertinti save.

Būtina išgirsti ir atsiliepti į visus vaiko poreikius. Žodžiais išreikšti susirūpinimą – net jei vaikai nesuvokia prasmės, jie supranta intonaciją. Vaikui reikia padėti įvardinant jo emociją ir pasiūlant bendrai ieškoti sprendimo, siekiant nusiraminimo.

Svarbu pritaikyti kasdienę rutiną vaiko poreikiams. Pamaitinti, kai jis alkanas, palaukti kol baigs žaidimą prieš pakeičiant sauskelnes.

Realiai vertinti vaiko elgesį. Tikėtis iš vaiko tokio elgesio, kokį diktuoja jam jo patirtis. Pvz.: mažiesiems pešantis dėl to paties žaislo nenustebti, kad jie dar nemoka susivaldyti. Verčiau parūpinti jiems daugiau mėgiamų žaislų.

Jei yra galimybė, pasiūlyti vaikams daryti sprendimus. Pavyzdžiui rinktis iš dviejų, kurio vaisiaus norėtų paskanauti. Taip vaikas pasijunta gerbiamas.

Įspėti vaikus prieš suaugusiems išeinant trumpam iš kambario. Tai vaikams padės išvengti neigiamos emocijos, kad suaugęs dingo. Žinodami kur yra suaugęs, vaikai mažiau jaudinsis ir ieškos.

Nepamiršti savo poreikių. Pedagogams labai svarbu rasti minutėlę atsipūsti, o įgavus naujų jėgų vėl grįžti pas vaikus.

Labai svarbus suaugusiųjų pavyzdys. Parodyti vaikui, kaip galima apkabinti kitą, kaip valgyti, kaip žaisti. Labai svarbu mokyti išgyventi ir suprasti emocijas. Supykus nedrausti, o įvardinti, ką vaikas jaučia ir pasiūlyti sprendimo būdą, kad vėl būtų ramu ir saugu. Taip pat labai tikslinga šeimoje žaisti atsisveikinimo žaidimą,atrasti savo ritualą. Pedagogas, žinodamas ritualą, padės vaikui lengviau išgyventi atsiskyrimą.

Socialinėje raidoje svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus. O saugus jis jaučiasi tuomet, kai jį supa pažįstami žmonės. Vaikai tarpusavyje dažnai elgiasi agresyviai, jie taip elgiasi dėl to, kad jaučiasi nesaugūs. Mažylis pats žino, kad yra neprognozuojamas, tai pat nežino, ko tikėtis iš to kito mažylio. Labai gerai, kai auklėtoja, kuria vaikas pasitiki, žaidimo metu būna šalia, tuomet po truputį ir vaikai ima pasitikėti vienas kitu, kartu žaisti.

Pedagogai turėtų atkreipti dėmesį, kad visi mažieji iki trejų metų nori viską išmėginti ir būtent elgtis, žaisti taip, kaip kitas. Čia praverčia suaugusiojo palaikymas ir pamokymas būti kantriam, savarankiškam, parodymas, kas gera, o kas bloga.

Shutterstock nuotr.

Tėveliai visada nori suteikti savo vaikui geriausias sąlygas augti. Tad rinkdamiesi darželį ilgai ieško tinkamo. Apsisprendusi šeima padeda sau, vaikui ir pedagogui, jei apsilanko darželyje dar iki lankymo pradžios: susipažįsta su aplinka, žmonėmis. Pedagogas savo ruožtu, gauna daug informacijos apie šeimą, jos tradicijas, įpročius. Visos žinos padeda šeimą ir mažylius įjungti į darželio gyvenimą. Abi pusės turi būti pasirengusios bendradarbiavimui ir supratingumui. Šeima, įsijungusi į darželio bendruomenę, dažniausiai keičia šeimos ritmą, siekdama vaiko saugumo. Pedagogas tampa patarėju ugdymo klausimais. Abi pusės juk siekia vieno tikslo – savimi pasitikinčio, išprususio vaiko.

Šeimos ir darželio bendradarbiavimas būna labai rezultatyvus, kai šeimos įsijungia į darželio organizuojamą veiklą ir rodo savo iniciatyvą.Pedagogė Erika Bužauskaitė

Bendradarbiaudami pedagogai pateikia daug informacijos apie įstaigą, jos tradicijas ir kultūrą. Nuolat skelbiama įvairiausia informacija tėvams stenduose, taip pat supažindinama su darželio tvarka, ritmu ir tradicijomis. Pratinant vaiką, svarbus yra kontakto užmezgimas, kai pedagogas po truputį, žaidimo, švelnaus prisiglaudimo metu pelno vaiko prieraišumą. Labai svarbu padėti vaikui kuo ramiau atsisveikinti ir po to nuraminti tėvus, informuojant kaip vaikas tą dieną jautėsi. Tėvai daug savo nerimo perduoda vaikui, tad jei jie bus ramūs ir saugūs palikdami vaiką darželyje – tai ir vaikas taip jausis.

Tėvai visada laukia iš pedagogo informacijos apie jų vaiką. Rekomenduojama pildyti vaiko savaitės ar dienos pasiekimo lapus, kuriuose būtų fiksuojama vaiko kalba, naujų įgūdžių atsiradimas, nauji pasiekimai. Taip pat šiuos lapus pildo tėvai, kurie nurodo vaiko pomėgius ir ko vaikas nemėgsta, ko mokomasi namuose.

Šeimos ir darželio bendradarbiavimas būna labai rezultatyvus, kai šeimos įsijungia į darželio organizuojamą veiklą ir rodo savo iniciatyvą. Galimi vakarai, kuriuose užsiimama įvairiais rankdarbiais, ar tiesiog pasidalinama savo patirtimi,  išgyvenimais auginat mažylius. Jei šeima jausis laukiama, pageidaujama, tai padės ir vaikui darželyje jaustis saugiam bei suteiks galimybę visapusiškai tobulėti.

Mažojo žmogučio ugdymas ir ugdymasis prasideda dar mamos įsčiose. Geriausia būtų mažajam su mama augti iki trejų metų. Tačiau šiais laikais dažna šeima turi savo atžalėlę leisti į lopšelį. Lopšelio pedagogai niekada neatstos augimo namie su mama, bet gali sukurti saugias, tikslingai ir kūrybiškai ugdančias sąlygas vaikui augti, pažinti pasaulį, įgyti naujų įgūdžių.

A.Stackevič nuotr.
Mano išsaugoti straipsniai