Albertas Einšteinas buvo pašalintas iš mokyklos dėl neigiamos įtakos rimtiems mokiniams. Vėliau jis neįstojo į universitetą ir buvo išvadintas tingiausiu studentu pasaulyje.
Disnėjų atleido iš pirmojo darbo dėl to, kad jam… trūko fantazijos, o Bethoveno tėvams buvo pasakyta, kad jis per kvailas būti kompozitoriumi.
XXI amžiuje tėvams nebepakanka tik pasirūpinti vaiko sveikata ir saugumu. Jie trokšta išugdyti savimi pasitikinčią, kritiniu mąstymu pasižyminčią asmenybę, turinčią neribotą fantaziją ir galinčią kurti. Kaip tai pasiekti?
Šiuolaikiniame pasaulyje labai vertinamas žmogaus kūrybiškumas, mokėjimas įvertinti situaciją, greitai ir lanksčiai reaguoti. Siekiant suprasti, kaip skatinti vaikų kūrybiškumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tai yra ir kaip jis pasireiškia. Psichologijos vadovėliai kūrybiškumą apibrėžia kaip gebėjimą kurti naujas ir vertingas idėjas. Taigi, iš vienos pusės, svarbu naujumas, tai, kas dar nebuvo nesugalvota, neatlikta. Iš kitos pusės, svarbu ir prasmingumas – kūrybingumo rezultatas turėtų būti vertingas, panaudojamas.
Kalbant apie vaikų kūrybingumą, pradėkime nuo to, kad vaikai jau gimsta kūrybingi. Jiems tenka atlikti labai daug visiškai naujų veiksmų ir tikrai ne visada jie būna nusižiūrėti nuo aplinkinių – vaikai patys ieško, tyrinėja, kuria savo elgesį, veiksmus. Ir neabejotinai dauguma jų yra prasmingi – padeda pasiekti tikslą, įveikti kliūtis, išspręsti kylančius sunkumus.
Vaikai iš prigimties yra kūrybingi ir jiems lengviau išreikšti savo kūrybines galias galbūt dėl to, kad didelę mažųjų laiko dalį užima kūrybinė veikla – jie piešia, lipdo, konstruoja, stato bokštus. Vaikams leidžiama dainuoti ne tik jau sukurtas daineles, bet ir apdainuoti tai, ką jie mato, ką jaučia ir jie nebūtinai turi pataikyti į toną. Taip sukuriamos žavingos vienadienės dainelės. Kita labai svarbi veikla, ne tiesiogiai susijusi su kūryba, bet reikalaujanti daug kūrybinių galių, yra žaidimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausiai laiko praleidžia žaisdami – taip jie mokosi, išreiškia savo emocijas, tokiu būdu įprasmindami žaidimo patirtis ir rasdami joms vietą savo gyvenime.
Džiugi žinia, kad kūrybiškumas, nors iš dalies įgimtas, tačiau gali būti ugdomas ir skatinamas. Todėl paruošėme jums kelis patarimus, kurie padės skatinti vaikų kūrybiškumą.
1. Žaiskite kartu su vaiku.
Labai svarbu palaikyti ir skatinti vaiką – rodyti susidomėjimą jo kūryba, laiku pagirti. Įsijausti į vaidmenį vaikui padeda žaislai. Paskatinkite vaiką kurti savo scenarijų; Pasidalinkite rolėmis ir renkite vaidinimus. Vaikas bus priverstas pasinaudoti savo vaizduote ir sukurti personažui istoriją. Tam puikiai tinka LEGO CITY ar LEGO FRIENDS personažų rinkiniai. Skirtingos figūrėlės padeda sukurti skirtingas istorijas, paskatina vaiką mąstyti. Rodydami savo iniciatyvą, skatiname vaiką tobulėti. Mažyliams nuo 1 iki 5 metų tinkamiausi LEGO DUPLO didelių spalvotų kaladėlių rinkiniai. Juose randamos kaladėlės yra saugios mažiems vaikams, kurie neretai pasaulį stengiasi pažinti sugriebtus daiktus dėdamiesi į burną. Iš didelių kaladėlių galima pastatyti ne tik pirmąjį bokštą, bet ir namelį mylimam žailiniam gyvūnėliui, laivą, tiltą ir daugybę kitų dalykų, kuriuos pakužda vaiko fantazija.
2. Užduokite vaikui mąstyti skatinančius klausimus.
Atviri klausimai, kurie skatina vaizduotę ir kūrybiškumą, leidžia vaikui išreikšti savo mintis bei laisvai dalytis dėjomis. Taip vaikas supranta, kad jo nuomonė svarbi, jos klausomąsi. Pasinaudokite žaislų figūrėle ir paklauskite: „Koks šito žaislo vardas?“, „Ką jis mėgsta“ ir kitus, skatinančius pagalvoti.
3. Sukurkite vaikui aplinką, kuri leidžia tyrinėti ir žaisti.
Leiskite vaikui liesti skirtingų formų ir spalvų daiktus, pajusti skirtingas tekstūras: švelnų pliušinį meškutį, šalia – apvalų kamuoliuką, LEGO kaladėlę ar žmogeliuką. Paklausinėkite, kuo skiriasi šie daiktai, kuris vaikui patinka labiau ir kodėl, kokius vardus daiktams duotų.
4. Neužgožkite vaiko draudimais ir taisyklėmis.
Leiskite vaikui pačiam susikurti savo žaidimo taisykles. Nors kartais atrodo, kad „vaikas daro neteisingai“, neskubėkite jo kritikuoti ir taisyti. Geriau pradėkite diskusiją. Pasidomėkite, kodėl vaikas pasirinko tokį sprendimo būdą. Galite nustebti, kokie argumentuoti kartais gali būti vaikų atsakymai.
5. Venkite kūrybiškumo „slopintojų“.
Nedarykite vaikui spaudimo. Jausdamas, kad jį kažkas vertins, vaikas bijos suklysti, nukrypti nuo normų, tad apsiribos jau anksčiau jūsų gerai įvertintu poelgiu ar veiksmu, kartosis. Beje, apdovanojimai taip pat slopina kūrybingumą. Tai reiškia, kad darbas bus reitinguojamas, matuojamas ar kitaip vertinamas. Taip vaikas vėl įspaudžiamas į taisyklių rėmus. Žaidžiant vaikas pats turi kurti sau taisykles.
6. Nebijokite netvarkos.
Leiskite vaikui žaisti su daug žaislų vienu metu. Gal jis kuria ilgą istoriją, kurioje daug veikėjų? Nebarkite vaiko už netvarką, nes kitą kartą jis tokios veiklos nebesirinks. Geriau pamokykite vaiką po žaidimų susitvarkyti arba padarykite tai kartu su tuo.
Kūrybiškumas – tai sugebėjimas savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, kelti naujas idėjas, greitai orientuotis probleminėse situacijose bei rasti tinkamus sprendimus. Tai asmenybės savito požiūrio į pasaulį išraiška. Skatinkime vaikų savarankiškumą, leiskime laisvai pasirinkti, stenkimės palaikyti demokratiškus santykius. Taip skatinsime kūrybiškos asmenybės bruožų formavimąsi. Kiekvienas tėvas nori savo vaikui ko geriausio, tad skirtime šiek tiek laiko jų minčių išklausymui ir mažųjų asmenybių teigiamam ugdymui.
Serija straipsnių apie pozityvų ir kūrybišką vaikų ugdymą parengta bendradarbiaujant su LEGO DUPLO ir LEGO žaislų gamintoju LEGO Group.
LEGO Group įsipareigoja teikti vaikams saugią, lavinančią ir kūrybiškumą skatinančią žaidimo patirtį. Žaisdami LEGO DUPLO arba LEGO kaladėlių rinkiniais, mažieji lavina svarbiausius įgūdžius, kūrybišką mąstymą, mokosi spręsti problemas ir koncentruoti dėmesį. Daugiau informacijos apie vaikų lavinimą, žaidimą bei žaidimus galima rasti interneto svetainėje www.lego.com, kurios aplinka yra saugi ir vaikams.
