Tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorės, dviejų vaikų mamos Mildos Kukulskienės žvilgsnis į motinystę.
Iš kitų mamų esu girdėjusi, kad antro/trečio/ir t. t. vaiko auginimas suteikia daugiau malonumo.
Aš nežinau, kaip su tuo malonumu, nes man motinystėje apskritai daug minkšto ir šilto jausmo, bet augindama antrą vaiką jaučiuosi labiau atsipūtusi ir pasitikinti savimi bei kūdikiu. Labiau “čia ir dabar”.
Aš jau gerai žinau, kad kūdikystėje yra daug baigtinių etapų. Jie praeis.
Kai gali užmigyti tik tu viena – praeis.
Kai rankos visad užimtos – praeis.
Žindymo maratonai – praeis.
Kai niekur negali išeiti ilgam – praeis, ir vėl kvatosi su draugėm, neskaičiuodama laiko.
Kūdikio svetimų žmonių baimę pakeis mažo vaiko susidomėjimas.
Nustos pūsti pilvuką, išaugs dantys, vaikas išmoks sėdėti, ropoti, vaikščioti, bėgioti, kalbėti, gudrauti…
Kūdikiški reikalai jam bus nebeįdomūs.
Ir tai atsitiks taip greitai, kad praėjusi kūdikystė atrodys kaip sapnuose lytėtas minkštas pūkų debesis. Bus ilgu to maksimalaus artumo.
Mano vyresnioji kartais sako: “Kai aš vėl būsiu maža…” Tenka paaiškinti, kad augam tik viena kryptimi.
Aš pati kartais laukiu, kuriu planus, kaip su vyru keliausim aplink pasaulį. Svajoju apie laiką tik dviese, nors, žinau, jis ateis greičiau nei galima nutuokti.
Vienintelis dalykas, kurio norėčiau palinkėti naujoms mamoms – tai neskubėti ir neskubinti.
