Nė vienas vaikas neužaugo be smėlio dėžės. Smėlyje galima paslėpti savo baimes ir atrasti daug paslapčių, čia galima susikurti visą savo pasaulį, nors tu mažas kaip vabaliukas, bet gali statyti didžiausias pilis, kepti nuostabiausius pyragus.
Pusmetinukui smėlio žaidimai dar nelabai tiks, jis greičiausiai jį kiš į burną ar kitas kūno ertmes. Nebent pripiltumėte smėlio į maišelį ir jį užsiūtumėte, toks maišiukas tiktų ir lytėjimo pojūčiams ugdyti arba priberti į plastiko dėžutę, puikiai tiktų nuo kiaušinio–staigmenos, tegul sau saugiai krato. Prieš pradėdami žaisti patikrinkite, ar vaikutis neturi kokių žaizdelių, nes smėlis nėra švarus.
Kada geriausias metas
Tinkamiausias metas smėlio žaidimams ateina tada, kai vaikai pradeda naudotis įrankiais – puodeliais, šaukšteliais, lėkštutėmis, semtuvėliais, tas amžius – maždaug nuo 1 m. 2 mėn., reikėtų žiūrėti į konkretų vaiką – vieni išmoksta anksčiau, o kiti vėliau. Paprasčiausias testas – jei mažylis jau geba naudotis šaukštu, gali žaisti ir su smėliu.
Aiški pradžia ir pabaiga
Pasirūpinkite smėlio žaislais. Tinka semtuvėliai, kibirėliai, formelės, karučiai. Tokio amžiaus vaikas tik pradeda atrasti pagrindą po kojomis, tempti ar stumti karutį per smėlį labai tinka pusiausvyrai lavinti.
Vaikas turi žinoti, kad yra aiški žaidimo pradžia ir pabaiga. Jeigu mažesnis ir jam nelabai išaiškinsi, kas yra baigti žaidimą, reikėtų tiesiog pademonstruoti. Kartais tėvai patys intuityviai sukuria ritualus, kaip baigti, kai kurie sutvarko žaislus ir taip mažiukas supranta, kad žaidimas baigsis. Staigiai nutraukę linksmą veiklą rizikuojate vaiką suerzinti.
Geros emocijos
Po žaidimų su smėliu paprastai vaikai būna ramesni, su jais lengviau susikalbėti. Ne be reikalo psichologai taiko ne tik dailės terapiją, bet ir smėlio, iš žaidimų galima daug pasakyti apie vaiko emocinę būklę.
Stimuliavimas
Smėlis stimuliuoja visą delnuką su pirštukais, jis prilimpa prie rankų, todėl vaikai trina, purto rankas, didesnis pastimuliavimas nėra blogai, tik atkreipkite dėmesį, ar jie nuolat taip daro, ar tik po žaidimo. Yra vaikų, kurie patiria malonumą pildami sau smėlį ant galvos ar tiesiog jame maudydamiesi, o tai gali rodyti, kad jie patiria per mažai pojūčių.
Kai bijo smėlio
Dauguma vaikų, pirmą kartą pastatyti ant smėlio, prašosi atgal ant rankų, riečia pirštukus. Jei taip mažylis elgiasi pirmus kartus, nieko baisaus, tiesiog tai neįprastas naujas pojūtis, bet jeigu šitaip daro nuolat, tai gali rodyti, kad turi sensorikos (lytėjimo) sutrikimų, galbūt padidėjusį taktilinį jautrumą, kai netoleruoja smėlio, plastilino, kokio glitaus paviršiaus ir pan. Toks vaikas, pastatytas ant smėlio, muistysis, lyg jam badytų, durtų. Tai ne vaiko ožiai, o pojūtis, kaip tas dirgiklis jo galvelėje suvokiamas. Tuomet būtų tikslinga parodyti jį specialistui, tačiau nebūna taip, kad vaiką baugina tik smėlis, jam nepatiktų rengtis, praustis, kirpti plaukus ar nagučius ir pan.
Klampojimas
Vaikščioti po smėlį basom labai gerai – jauti, kuo eini, kojytės įsminga giliau, reikia kelti aukščiau, eiti sunkiau, bet mažyliui taip dažnai yra įdomiau. Toks žaidimas puikiai lavina stambiąją motoriką (tai viso kūno raumenys, fizinės galios, statinė ir dinaminė pusiausvyra, koordinacija). Parinkite tinkamą atstumą pagal mažylio amžių.
Piešimas, rašymas
Pabandykite papiešti ant smėlio ir pagaliuku, ir pirštukais. Neverskite būtinai rašyti raidžių ar piešti nurodytų geometrinių formų, nori mažylis brėžti pagaliukus – vadinasi, jam to reikia, net ir taip jis tobulėja.
Atspaudai
Jeigu smėlis sausas, toks žaidimas netiks, bet su drėgnu galime prisigalvoti įvairiausių žaidimų. Padedame vaikui įspausti savo delniuką smėlyje ir sakome: „Tavo maža rankytė, o kokia mamos? Mamos didesnė, o tėčio – dar didesnė.“ Taip vaikai mokosi sąvokų „didelis – mažas“, jei yra įprastos raidos, sąvokos į jų pasaulį ateina natūraliai ir pamažu, kitiems reikia padėti.
Vyresniam vaikui, kuris domisi gyvūnėliais, galima padaryti jų atspaudų ir leisti spėti, kieno jie.
Minkyti tešlą
Panardinkite rankas į smėlį, pabandykite įsivaizduoti, kad minkote tešlą, delniuku parodykite, kaip šliaužia gyvatė ar šokinėja varlytė. Pasiūlykite „skambinti“ pianinu ar „spausdinti“ kompiuteriu.
„Košė“
Atsineškite vandens ir pasiūlykite „virti“ košę – su akmenukais, žolytėmis ir pagaliukais. Vaikai su mielu noru imituos tėvų veiklą.
Statybos
Statykite pilis ir mašinėlių garažus, nepamirškite veiksmų palydėti pasakojimu.
„Sekretai“
Pamokykite vaikus, kaip daryti „sekretus“ – paslaptis smėlyje. Po organinio stiklo gabalėliu (jis saugesnis, be aštrių briaunų) galima paslėpti gėlyčių, žolyčių, akmenukų, popierėlių ir pan. Viską užkasti, paskui ieškoti. Taip pažadinsite vaiko kūrybiškumą, tėvams tereikia parodyti pradžią.
Garsai ir sąvokos
Metate akmenuką į smėlį, sakykite: „Pam pam“, lašinate vandenuką – „Kapt kapt“, beriate sausą smėlį – „Pšššššššš“. Mokykite sąvokų – kietas, minkštas, aštrus, švelnus, šiltas, šaltas, sausas, šlapias liesdami, tik taip mažylis įsisąmonins, kas tai yra.
Taiklumas
Iškaskite duobutę ir pabandykite į ją pataikyti, tarkime, kamuoliuką. Svarbu, kad vaikui pavyktų veiksmas ir jis pajustų pasitenkinimą bei turėtų motyvaciją tęsti toliau. Mažiukui – kokių 1,5 m. duobutė turėtų būti per ištiestos rankos atstumą, kad paleidęs kamuoliuką rankyte pataikytų tiesiai į tikslą. Kai išmoks šį veiksmą, duobutę galima iškasti toliau. Galima mėtyti akmenuką į akmenukų krūvą ir įsiklausyti, koks bus garsas.
Atspėk, kas
Suslėpkite į smėlį vaikui pažįstamus žaislus (parodykite, kur paslėpėte, mažylis turi patirti sėkmę, jis negali ieškoti ir nerasti). Paprašykite, kad panardinęs rankas į smėlį atspėtų, koks žaisliukas ten slepiasi, pagirkite už tai, kad rado ir atspėjo, motyvacija – milžiniškas variklis, siekiant rezultatų. Šis žaidimas labai tinka baigiant smėlio žaidimus, tiesiog pasakote, kad kai suras visus paslėptus žaisliukus, jūs keliausite namo.
Šakelių, kankorėžių ir t. t. ornamentai
Pasiūlykime vaikams piešti… akmenėliais, šakelėmis, kankorėžiais, kriauklelėmis!
Jaunesniems (3–4 m.) galite (pasitarę su vaiku) patys ant smėlio nupiešti piešinį ir pasiūlyti linijas išdėlioti rastais akmenėliais.
Vyresni (daugiau nei 4 m.) vaikai išpiešti būsimo paveikslo siužetą gali ir patys. Jei aplink galima surasti šakelių, spygliukų, kaštonų, gilių ar kitos gamtinės medžiagos, pasiūlykite kurti paveikslus. Paprastai vaikai noriai imasi darbo. Jiems įdomus ne tik būsimas kūrybinis procesas, bet ir rinkti bei rūšiuoti gamtines medžiagas.
Žaidimai su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis labai tinka vaikams, kurie dar „neatradę“ savo vyraujančios rankos – tos, kuria valgoma ir piešiama.
Svarbu. Jeigu vyraujanti ranka nesusiformuoja iki 4 m., tuomet jau reikia ergoterapeuto pagalbos.
