Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad vaikai yra tėvų mokytojai. Ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš savo vaikų?
„Tu dar mažas ir nieko nesupranti”, „Paūgėk, tada galėsi mane pamokyti”… Prisipažinkime, kad šiuos moralus vaikams esame girdėję ar sakę ne kartą. Tačiau ar kartais susimąstėme, kad maži vaikai taip pat gali būti mūsų mokytojai? Kad mes, baigusieji ne po vieną Universitetą, dirbantys prestižinius darbus, taip pat galime kai ko pasimokyti iš savo dvimečių, trimečių ar penkiamečių?
Jūsų dėmesiui – penki dalykai, kurių mes galime pasimokyti iš savo mažųjų:
Džiaugtis gyvenimu
Vaikai yra džiaugsmingos, linksmos ir mielos būtybės. Buvo paskaičiuota, kad vaikai per dieną juokiasi iki 400 kartų! O suaugusieji sugeba juoktis per dieną… 15 kartų. Juokas – sveikata, geros emocijos, tarpusavio bendravimo „klijai”, todėl juokimės kaip galima dažnai. Džiaukimės mažais dalykais, pastebėkime tai, kas pozityvu, ir mūsų veidus dažniau nuskaidrins šypsena.
Išlikti smalsiems
Kodėl dangus yra mėlynas? Kodėl paukščiai turi sparnus, o žmonės – ne? Vaikai per dieną užduoda daugybę klausimų, jiems smalsu, jie nori žinoti, atrasti naujų, jiems nežinomų dalykų. Gaila, kad mes, suaugusieji, nesame tokie. Tačiau galime tokiais tapti! Nesidrovėkime klausti, ko nežinome, juk ir patarlė byloja, jog „kvailų klausimų nebūna”.
Žaisti – naudinga
Vaikai labai mėgsta žaisti – paplūdimyje, konstruodami, myluodami lėles… Žaidimas yra svarbiausias mažų vaikų „darbas”. Vaikai labai mėgsta, jei kartu su jais žaidžia ir suaugusieji. Tam puikiai tinka ir stalo žaidimai, ir judrūs žaidimai gryname ore. Deja, bėda ta, kad suaugusieji neretai ieško dingsčių, kaip „nusimuilinti” nuo žaidimų su vaikais. Esą tai tuščias laiko švaistymas, neįdomu, nuobodu… Anaiptol. Yra ne viena priežastis, dėl ko suaugusiesiems sveika žaisti „Monopolį”, kortomis ar sudėlioti dėlionę iš 1000 detalių. Žaidimai skatina kūrybiškumą, gebėjimą koncentruotis ir spręsti iškilusias problemas, be to, dovanoja smagių akimirkų ir stiprina šeimos ryšius.
Nebijoti klysti
Prisimenate, kaip vaikas mokėsi žengti pirmuosius žingsnius? Priėjęs prie slenksčio, du kartus krito, vėl kėlėsi, atsargiai dėjo vieną koją, kitą, kol jam pavyko. Taip, jis verkė, pyko, kad jam nesiseka, bet jis nesustojo bandyti. Kilo, ėjo, kol pasiekė tikslą. Darykite ir jūs taip! Nebijokite suklysti, nebijokite nesėkmių. Pergalių nebūna be praradimų. Prisiminkite save, kai buvote maži. Į kurį medį jums labiausiai norėjosi įlipti? Taip, į tą patį didžiausią ir šakočiausią. Nebijokite siekti savo tikslų, nebijokite rizikuoti. Nugalėkite baimę klysti ir tikrai įkopsite į aukščiausią viršūnę.
Mėgautis šia diena
Apie vaikus neretai sakoma, kad jie gyvena čia ir dabar, šią akimirką, negalvodami apie rytojų. Vaikai ir džiaugiasi, ir liūdi, ir myli visa širdimi, o ne truputį. Vaikas apsikabina mamą ir tą akimirką ji priklauso tik jam, o jis – jai. Jie tarsi du kūnai ir viena siela. Tuo tarpu mes, suaugusieji, kai mus apsikabina vaikas, neretai nesugebame būti tokie – mūsų galvoje verda šimtai minčių, nemokame visiškai atsiriboti nuo rūpesčių. Mėgaukimės šia diena, šia akimirka, būkime su vaikais čia ir dabar. Turbūt, esate girdėję metaforą apie vaivorykštę ir darbus? Kol rodysite vaikui vaivorykštę, jūsų darbai niekur nepabėgs, o štai vaivorykštė tikrai nepalauks jūsų, kol baigsite dirbti ir sumanysite ją parodyti vaikui.
