Šiltuoju metų laiku nenumaldomai artėja ir šeimos švenčių pikas. Tarp jų ir krikštynos. Tačiau kaip savo mažajam turtui išrinkti tinkamiausius krikšto tėvus?
Mama-ekspertė Sigita BUČNYTĖ
Tikėtina, kad visai neseniai dar žengėte balta it gulbės nuotakos suknele, o praėjus metams, galbūt keleriems, Jūsų šeimoje jau krykštauja didysis džiaugsmas, kuriam taip pat reikia planuoti šventę – krikštynas.
Kodėl ši tema tapo aktuali man? Atsakysiu trumpai – laukiuosi antrą kartą ir turiu patirties švenčiant šią dieną. Jeigu pirmoji šventė buvo dėl to, kad „taip reikia“, tai antrojo mažylio krikštą norėtųsi paversti tikrosiomis tradicijomis paremta šeimos švente.
Istoriškai susiklostė, kad mūsų seneliams krikštas buvo naujo bendruomenės nario pristatymas gimtajam kaimui ir katalikų bendruomenei. Taip pat – vardynos, kada naujagimiams suteikti tėvų, senelių, šventųjų vardai. Pagal nusistovėjusias tradicijas krikštynas stengtąsi surengti per 1–3 dienas (XIX amžiaus pabaiga), vėliau, per 1–3 savaites (XX amžius) nuo vaikelio gimimo, nes manyta, kad vardynos suteikia dvasinę apsaugą. Vardynų metu informacija apie naują pilietį buvo įrašoma į bažnytines knygas (metrikas), kurios turėjo svarbią juridinę galią valstybėje.
Šių dienų visuomenėje krikšto skuba mažėja, nes tėvai ruošdamiesi šventei atsižvelgia į kitas aplinkybes: vaiko amžių, metų laiką, finansus ir t. t. Krikštynų nebevadiname vardynomis, nes informacija apie naują visuomenės narį ir jo vardas registruojami Metrikacijos skyriuje per 3 mėnesius.
Nepaneigsite, kad mažylis ir krikšto tėvai – svarbiausi krikštynų šventėje. Būtent tėvų atsakomybė renkant krikšto tėvus – šios dienos tema.
Mūsų seneliai XIX–XX amžiuje būti krikštatėviu kviesdavo kunigą, vieną ar keletą (2–6) porų. Krikšto tėvai rinkti pagal gyvenimo būdą, elgesį, socialinę padėtį, pirmenybė teikta jauniems, nes manyta, kad ilgiau gyvens ir pasirūpins krikštavaikiu. Žinoma istorijų, kai pribuvėjos, padėjusios gimti mažyliui, kviestos tapti krikštamotėmis ir turėjo nuo 25 iki 60 krikšto vaikų. Dažnai į krikšto tėvus kviesdavo po vieną atstovą iš tėvo ir motinos giminės. Ypač vengdavo besilaukiančių krikšto mamų, taip pat nesusituokusių porų, girtaujančių asmenų. Tikėta, kad krikšto vaikas paveldi krikštatėvių būdą. Jų dalyvavimas vaiko gyvenime buvo labai svarbus – mažos dovanėlės, dalyvavimas šeimos šventėse, vaiko globa bažnytinių sakramentų metu bei pagalba vaikui netekus tėvų.
Šiais laikais krikštatėvių pasirinkimas taip pat svarbus momentas šeimos gyvenime. Išliko tradicija kviesti šeimos narius ar gimines. Raimonda (29 m.), Ugnės ir Gabijos mama, pasakoja, kad pasirinkti broliai ir seserys – dažnesnio bendravimo garantas: susitikimai, pagalba prižiūrint vaiką, šeimos šventės.
Svarstant krikštatėvių pasirinkimą, amžius, socialinė padėtis nebuvo svarbūs. Taip pat šiuolaikiniai tėvai į krikšto tėvus nebekviečia kelių porų, kunigų. Žinoma, krikštatėvių būdas svarbus šiuolaikiniams tėvams, bet nesusituokusios poros – ne kliūtis.
Erika (30 m.), Emilijaus ir Elijos mama, pasakojo, kad jos sūnaus krikštatėviai yra brolis su ilgamete gyvenimo drauge. Tačiau vis dėlto kalbintos mamos patvirtino, kad šiuolaikiniai krikštatėviai po didžiosios šventės nėra lydėję vaikų į bažnyčią.
Nauja šiuolaikinių tėvų problema – krikštatėvius ir vaiką skiriantys atstumai. Šiuolaikinių galimybių ir technologijų amžiuje išlieka poreikis susitikti, bendrauti ir puoselėti tarpusavio ryšį. Didesni atstumai, emigracija – nauja problema krikšto tėvų ir vaiko bendravime.
Ruošiantis didžiajai šeimos šventei vienas patarimas – apsvarstyti keletą klausimų: ko tikitės iš krikšto tėvų? Kokio bendravimo ir kokių pareigų? Ar gerai juos pažįstate ir koks pavyzdys jie bus jūsų vaikui? Tėvų ir senelių tradicijų pažinimas ne tik praturtins jūsų šventę, bet ir bus akcentai renkantis krikšto tėvus.
Svarbiausia – klausyti savo širdies. Tik jūs žinote, kas geriausia mažyliui.
