Daug vaikų turi stuburo bėdų. Kas – blogi įpročiai ar genetika tai lemia? Ką daryti, kad mažųjų laikysena būtų taisyklinga? Konsultuoja gydytojas ortopedas traumatologas medicinos daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas.
Kokio amžiaus vaikai gali turėti stuburo bėdų?
Iškrypęs stuburas būna dėl įgimtų arba įgytų priežasčių. Įgimti iškrypimai būna tada, kai stuburo slankstelis formuojasi netaisyklingai, t. y. ne keturkampio, o trikampio formos, arba auga tik viena jo dalis. Tada jau kūdikystėje galime pastebėti, kad kažkurioje vietoje stuburas keičia kryptį, susidaro kampas.
Įgyti stuburo iškrypimai pradedami pastebėti nuo 5-6 vaiko gyvenimo metų. Mažieji iki ketvirtų gyvenimo metų dažniausiai turi tiesų stuburą, aišku, jeigu neturi įgimtų bėdų. Kodėl? Tokio amžiaus vaikai dar daug juda nuo ryto iki vakaro, nemoka net ramiai pasėdėti vietoje, todėl „nenusėdi“ nugaros ir jos nedeformuoja. Aišku, išimčių būna, bet iškrypęs keturmečio stuburas – retenybė.
Jei netaisyklingai guldome kūdikį kad ir ant pagalvės, nepakenkiame jo stuburui?
Tokiems mažiems kūdikiams vargu ar pagalvė gali pakenkti. Antra vertus, jos kūdikiui nereikia. Būna, kad naujagimis įjunksta žiūrėti į vieną pusę, nes, tarkim, gulint lovelėje iš tos pusės sklinda šviesa. Tada galime įtarti kreivakaklystę, kuri irgi priskiriama prie stuburo iškrypimų, tačiau ji atsiranda ir praeina gana greitai. Iki kokių keturių mėnesių galima „kariauti“ ir guldyti mažiuką kitaip, nei yra pratęs, apsukti lovelę ir pan., bet vėliau jau nelabai klausys tėvų, atsiguls kaip patogiau. Geriau guldyti mažylį ant lygaus paviršiaus, negu ant minkšto ir galinčio įdubti, tačiau man neteko pastebėti, kad pagalvė kūdikiui sugadintų stuburą (juk dažniausiai visas kūnelis telpa ant jos).
Pagalvė gali pagadinti vyresnio – 7-8 m. vaiko stuburą, ypač jei ant jos deda ne tik galvą, bet ir „guldo” pečius. Tokiu atveju išsivysto tipinis miegojimo padėties stuburo iškrypimas. Pagalvė yra skirta būti po galva, tada atlieka savo funkciją. Jeigu į ją remiamasi ir pečiais, kūnas išsiriečia taip, tarsi gulėtų hamake arba spyruoklinėje lovoje. Tačiau jei žmogus vartosi, neišmiega visos nakties viena poza, net ir spyruoklinė lova nesusigadina stuburo. Na, o jeigu įpranta gulėti tik ant vieno šono, stuburas ilgainiui pradeda deformuotis.
Kaip gydomi stuburo iškrypimai?
Tikrasis stuburo iškrypimas įvardijamas tik tada, jeigu ne tik pakrypsta, bet ir sukasi apie savo ašį. Tuomet vienoje jo pusėje galima pamatyti šonkaulinę kuprelę arba vienoje pusėje matyti iškilę raumenys, o kitoje – „duobė“. Tai vadinama skolioze (stuburo išlinkimu į šoną) ir jos neįmanoma išgydyti. Galima tik šiek tiek pristabdyti specialiomis mankštomis, specialiais korsetais. Gydoma pagal skoliozės laipsnį. Kartais prireikia net ir operacijos. Po oda dedami metaliniai įtarpai, kuriuos anksčiau po kurio laiko medikai išimdavo, dabar palieka visam laikui. Tačiau operacijos yra daromos tik esant trečiajam ketvirtajam skoliozės laipsniui.
5-6 m. vaikai jau pradeda piešti ant žemės, palinkę prie stalo, daugiau sėdi, tad tokiu metu pastebimi ir pirmieji laikysenos sutrikimai, kurie vėliau gali virsti stuburo pakrypimais. Tačiau jie yra dažniausiai nesunkiai gydomi, be didesnių padarinių. Bėda tik, kad retai kuriam vaikui patinka nuolat mankštintis, plaukioti. Daug priklauso ir nuo tėvų. Kai kurie laukia, kol praeis savaime. Ir kartais tikrai praeina, stuburas be didelių pastangų išsitiesina, kai sustiprėja vaiko raumenukai.
Vaikai auga labai greitai, raumenys tempiasi, taigi ir silpnėja, todėl natūralu, kad tiesiai sėdėti yra sunku. Mažieji susikūprina, pradeda ramstytis alkūnėmis. Pirmiausiai nukenčia laikysena, o vėliau, jeigu niekas nedaroma, pakrypsta stuburas. Stuburas formuojasi iki 18-19 m., t. y. kol vaikas auga. Todėl šiuo periodu jį galima „gadinti“ ir taisyti.
