53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pakilo temperatūra: 5 mitai

Pakilo temperatūra: 5 mitai, kuriais nereikia tikėti

Karščiuojantis vaikas kartais visai neblogai jaučiasi, žaidžia, čiauška, o pakilusią temperatūrą išduoda tik raudoniu degantys skruostai. Ar tada duoti vaistų? Aptariame dažniausius mitus apie pakilusią kūno temperatūrą.

Jei vaikas karščiuoja, visada reikia duoti temperatūrą mažinančių vaistų.

Mitas. Karščiavimas – ne liga, o vienas ne tik peršalimo, bet ir kitų ligų požymių. Ne visada pakilusią temperatūrą reikia mažinti. Žemesnę nei 38° C mušti net nepatartina, nes karščiuojant suaktyvėja imuninė sistema, tad temperatūra padeda organizmui kovoti su bakterijomis ir virusais. Žemesnę nei 38° C temperatūrą reikia mažinti tik tada, jei vaikui yra buvę karščiavimo sukeltų traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga ir gydytojas yra jus perspėjęs, kaip elgtis temperatūros atveju.

Jei mažylis, kuriam temperatūra pakilo šiek tiek aukščiau nei iki 38° C, bet yra guvus ir žvalus, noriai valgo, žaidžia, vaistukų galima neduoti. Tačiau kai ji siekia 38,5 laipsnio ir daugiau, mažam vaikui, ypač prieš naktį, jų duoti reikėtų, nes staiga gali šoktelėti aukščiau ir mažylis gali pasijusti itin prastai.

Svarbu atminti, kad nei suaugusiojo, nei vaiko kūno temperatūra niekada nebūna pastovi. Ji puse ar vienu laipsnio svyruoja pagal paros metą, judėjimą, aplinkos temperatūrą, aprangą ir kt. Žemiausia kūno temperatūra būna, kai sulėtėja medžiagų apykaita, t. y. 2-4 val. nakties bei apie 6 val. ryto, o aukščiausia – 18-22 val. vakaro, taip pat po valgio ar daugiau pajudėjus.

 

Temperatūrą visada patartina matuoti išeinamojoje angoje.

Mitas. Prieš matuojant temperatūrą išangėje, termometro galą reikia dezinfekuoti, o iš gauto rezultato atimti 0,5 padalos. Viduriuojančiam ar dažnai besituštinančiam šis matavimo būdas netinka. Geriausiai vaikams tinka elektroniniai termometrai, kurie matuoja itin greitai ir tiksliai. Karščiuojant odelė gali būti suprakaitavusi, tad prieš tai patartina nuvalyti.

 

Jei temperatūrą matuojate dažnai, darykite tai tuo pačiu termometru, nes vieną kartą matuojant vienu, o kitą – kitu, rezultatai gali nebūti tikslūs. Būtų gerai temperatūrą tikrinti maždaug kas 3-4 val., nepamirštant pamatuoti ryte, kai nubunda, ir apie 18-19 val.

 

Porą dienų gydytojo karščiuojančiam vaikui galima ir nekviesti.

Mitas. Ar greitai kviesti gydytoją, priklauso nuo kūno temperatūros, vaiko amžiaus ir būklės. Jei karščiuoja mokinukas ar vyresnio darželinio amžiaus vaikas ir neblogai jaučiasi, galima palaukti kad ir kelias dienas. Tačiau būtinai reikėtų išsikviesti gydytoją, jei karščiuoja naujagimis ir kūdikis, jei vaikui atsirado traukulių, jis tapo neįprastai vangus, mieguistas ir sutriko sąmonė, temperatūra šoktelėjo iki 38° C arba net ir mažesnė laikosi ilgiau nei 3 d. nė kiek nemažėdama, o pradėjusi kristi vėl smarkiai pakilo iki 38° C ar aukščiau. Karščiavimo atkrytis gali rodyti komplikaciją. Gydytojo reikia ir tada, kai vaikas ne tik karščiuoja, bet ir vemia ar viduriuoja, skundžiasi stipriu pilvo, galvos skausmu arba pakilus temperatūrai dar ir išbėrė.

 

Jei vaikas karščiuoja, kūną reikia įtrinti skiestu spiritu arba degtine.

Mitas. Nei skiestas, nei neskiestas spiritas (ir degtinė) vaikui gydyti dabar nepatartinas, nes per odą (o garuodamas ir per kvėpavimo takus) patenka į kraujotaką. Be to, spiritas ir degtinė džiovina odelę. Kai vaikas karščiuoja, „dega”, veidui, rankoms, kojoms, krūtinei ir liemeniui apšluostyti geriau tinka drungnu vandeniu suvilgytas rankšluostis (nuo šalto gali spazmuoti kraujagyslės, padidėti organizmo deguonies poreikis). Kūną galima apkloti drėgna paklode, o šiai sušilus procedūrą pakartoti. Tada po kelių minučių vaikutį lengvai apkloti. Kelioms minutėms šaltą kompresą galima uždėti ant kaktos. Tokios procedūros netinka, kai krečia šaltis.

Karščiuodamas vaikas prakaituoja. Taip organizmas ginasi, kad neperkaistų ir kartu su prakaitu iš organizmo per odą išsiskiria daug nuodingųjų medžiagų. Todėl ligonį būtina maudyti arba kūnelį bent apšluostyti šiltu vandeniu sušildytu rankšluosčiu. Nuprausus ar apšluosčius, vilkėtus drabužėlius reikia pakeisti švariais. Kai kurios mamos vaiką apklosto ir prišildo kambarį, todėl jis dar labiau prakaituoja. To nereikia daryti. Vaiką šilčiau apkloti ar aprengti reikia tik tada, jei krečia šaltis ir pašiurpsta odelė. Kambarį patartina vėdinti, dažniau šluostyti dulkes ir valyti grindis, kad būtų gaivus oras.

 

Karščiuojančiam vaikui reikia kuo daugiau valgyti.

Mitas. Karščiuojant maistas turi būti lengvai virškinamas, neapsunkinti organizmo. Tinka neriebūs, neapskrudinti patiekalai, pavyzdžiui, šilta sriuba, virti mėsos ar žuvies maltinukai, jogurtas, varškės produktai, vaisiai ir daržovės bei kt. Vaiko, kuris karščiuoja, organizmas daug skysčių išgarina per odą, jų netenkama kvėpuojant ir kt. Todėl prarastą skysčių kiekį būtina atgauti. 1 m. mažylis turėtų per parą išgerti apie 1-1,5 l vandens, o vyresnis – dar daugiau. Ligoniui galima duoti mineralinio ar paprasto vandens, sulčių, šiltos liepžiedžių, aviečių arbatėlės (atsargiai, jei vaikas yra kam nors alergiškas). Jei mažas vaikas atsisako gerti, gali atsirasti skysčių stokos požymių ir prireikti gydymo ligoninėje.

 

Mano išsaugoti straipsniai